Tomas Pagirys: Pirmieji Lietuvos interneto oligarchai
Įsivaizduokite, kad vykstate į Vokietiją, tačiau pasienyje jus netikėtai sustabdo ir nepraleidžia pasieniečiai, nes jūs ketinate apsistoti neva „nelegaliame” Berlyno viešbutyje. O nelegalus jis dėl to, kad neturi lietuviškos licencijos.
Ir visiškai nesvarbu, kad jis veikia Vokietijoje, turi vokišką leidimą ir yra prižiūrimas vokiškų tarnybų (t.y. iš tikrųjų yra visiškai legalus). Ar tai suvokiama ES valstybėje? Ar normalu, kad asmuo, turėdamas draugų visoje Europoje, negali su jais lankytis tose pačiose svetainėse vien dėl to, kad jis yra iš Lietuvos?
Internetas yra tokia pati kelionė, tik pasižyminti „virtualumu”. Vis dėlto praėjusią savaitę Seimas nubalsavo už interneto filtravimą Lietuvoje, siekiant apriboti užsienio azartinių lošimų įmonių veiklą mūsų šalies interneto erdvėje. Taip siekiama įpareigoti IT paslaugų tiekėjus blokuoti tam tikrų pasaulinių svetainių prieinamumą.
Nors ir prisidengta kilniu tikslu, šio įstatymo pataisos iš esmės paliečia kur kas svarbesnius gyvenimo klausimus – individo laisvę ir teisę rinktis. Šios pataisos kuria precedentą – Lietuva verčiama oligarchine valstybe.
Melas. Pagrindinis šių pataisų motyvas yra neva kontroliuoti nelegaliai veikiančių lošimų bendrovių veiklą Lietuvoje.
Liūdna, tačiau šiuo atveju Seimo nariams yra įžūliai meluojama. Nelegaliomis užsienio bendrovėmis pristatomos tos, kurios neturi lietuviškos licencijos, tačiau pamirštama, kad jos turi licencijas užsienyje, veikia prižiūrimos kompetentingų tarnybų ir yra patikimesnės vartotojams nei vietinės Lietuvoje.
Jos net neveikia mūsų šalies rinkoje (su labai retomis išimtimis). Tiesiog yra pasiekiamos internetu, kaip koks eBay. Jeigu remtumėmės tokia logika, turėtume užblokuoti Facebook, Skype ar Amazon.
Pataikavimas saviems. Nereikia būti ekspertu, kad suvoktum, jog trys rinkos dalyviai Lietuvoje („Top Sport“, „TonyBet“, „Orakulas“) tikrai nė iš tolo negali prilygti tam, ką pasiūlo visas pasaulis. Sakysite gydome visuomenę nuo žalingų azartinių žaidimų? Visiškai pritariu, tačiau tuomet ribokime ir vietinių dalyvių veiklą.
Kalbant apie žalas, reikia paminėti, kad IT paslaugų tiekėjai privalės skirti milžiniškus resursus kontrolei įgyvendinti. Galbūt kažkam gali kiltis mintis, kad valstybė surinks daugiau mokesčių. Žinant mūsų verslo gebėjimą juos optimizuoti, vargu ar galima to tikėtis.
Tokiu atveju reiktų remtis vokiška praktika ir iškart apmokestinti bet kokį laimėjimą t.y. laimėjote 100 EUR, bendrovė 5 EUR iškart iš jūsų paima ir perduoda valstybei. Taigi jeigu siekiame surinkti daugiau mokesčių remkimės sėkminga vokiečių praktika, o ne aklais ribojimais.
Kiek teko girdėti, profesionaliai laimintys ir uždirbantys žaidėjai nežaidžia Lietuvoje. Vėlgi turint priėjimą prie pasaulinės rinkos, bent jau jų pinigai plaukia į Lietuvą. Akivaizdu, jog šios įstatymų pataisos naudingos tik vietinėms verslininkų grupėms – „Top Sport“, „Tonybet“ ir „Orakulas“.
Konkurecija ir oligarchija.Dažnai kalbame, jog vienas iš Lietuvos prioritetų yra konkurencijos užtikrinimas rinkose ir monopolijų ardymas. Šių pataisų pasekmės yra visiškai priešingos – azartinių lošimų rinkoje mes tyliai įteisiname oligopoliją (rinkos forma, kurioje dominuoja keletas žaidėjų).
Kuriame precedentą, nes esą įmonėms nebūtina būti konkurencingoms ir paisyti vartotojų poreikių. Užtenka „prastumti” įstatymą ir galima dešimtmečius skaičiuoti viršpelnius.
Ar tai ne praeities valstybės santvarka? Ar tai ne oligarchinio valdymo požymis? Akivaizdu, kad turėsime kunigaikščius vardais „Top Sport“, „Tonybet“ ir „Orakulas“.
Precedentas. Įteisindami cenzūrą, kontrolę ir gyventojų sekimą vienoje srityje aiškiai pasiunčiame žinutę kitoms industrijoms, institucijoms ir visai šaliai, kad pasitelkus lobizmą galima griežtai kontroliuoti informaciją ir piliečių teisę rinktis.
Kas galėtų paneigti, kad vėliau panašios cenzūros nepageidaus skrydžių bilietų platintojai, el. parašo ar el. bankininkystės paslaugas teikiantys servisai? Galbūt vertėtų uždrausti prisijungimą internetu prie užsienio bankų? Juk jie irgi neturi lietuviškos licencijos (turi angliškas, vokiškas ir t.t.).
Gal geriau imkime pavyzdį iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar Prancūzijos, kur tokių įstatymų tikrai nėra, ir vertybės kaip individo laisvė bei rinkos ekonomika yra iš tikrųjų vertinamos ir saugomos. Galbūt vertėtų pasidomėti kaip spręsti panašius klausimus savo ataskaitoje siūlo Pasaulio Ekonomikos Forumas?
Įstatymą vis dar gali vetuoti prezidentė ir jam dar kartą turi pritarti Seimas. Tikiu sveiku protu Lietuvoje ir viliuos, kad šios pataisos bus atmestos, nekurdamos pagrindo oligarchinei santvarkai ir kitiems ribojimams.
15min.lt
