TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Lažybų ir totalizatoriaus įstatymo projektui
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAŽYBŲ IR TOTALIZATORIAUS ĮSTATYMO PROJEKTO
2011-01-27 Nr.XIP-2214 (2)
Vilnius
Projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos lažybų ir totalizatoriaus įstatymo projektui (Reg. Nr. XIP-1605(2)).
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lažybų veiklos ar totalizatoriaus veiklos licencijos turėtojas gali pradėti organizuoti virtualiąsias lažybas (virtualųjį totalizatorių) tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidaręs ne mažiau kaip po vieną veikiantį statymo punktą kiekvienoje Lietuvos Respublikos apskrityje. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku, kokį ryšį turi statymo punktų, ir būtent bent po vieną visose apskrityse, atidarymas su virtualiųjų lažybų ar virtualiojo totalizatoriaus organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš virtualių lažybų ar totalizatoriaus organizavimo, užtikrinimu. Antra, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, p agal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostata dėl būtino minimalaus atidarytų statymo punktų skaičiaus, kuris iš esmės neturi nieko bendro su virtualiųjų lažybų ar totalizatoriaus organizavimu, nustatymo. Be to, reikalavimas lažybų veiklos ar totalizatoriaus veiklos licencijos turėtojui prieš pradedant organizuoti virtualiąsias lažybas (virtualųjį totalizatorių) būti atidariusiam ne mažiau kaip po vieną veikiantį statymo punktą kiekvienoje Lietuvos Respublikos apskrityje, diskutuotinas dėl prieštaravimo 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įtvirtintam proporcingumo principui, kurio pagrindu turėtų būti įvertintas minimalaus atidarytų statymo punktų skaičiaus ir siekiamo tikslo pasekminis santykis. Tokiu atveju svarstytina prielaida dėl to paties tikslo pasiekimo taikant mažiau ribojančias priemones galimybės.
2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad projekte pateikiamų sąvokų apibrėžtys skiriasi nuo pateikiamų ir aprobuotų Terminų banke, nesant esminio apibrėžčių skirtumo.
3. P rojekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama bendrovės sąvoka, kuri numato, kad bendrove yra laikoma valstybėje narėje įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje egzistuoja skirtingų teisinių formų įmonės. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti bendrovės apibrėžimą, numatant, kad bendrove gali būti laikomas bet kokios teisinės formos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, kuriai toje valstybėje narėje yra suteikta teisė vykdyti lažybų ar totalizatoriaus veiklą. Priešingu atveju, būtų ribojama kitoje valstybėje narėje įsteigtų ūkio subjektų teisė Lietuvoje įsteigti filialą, kuris galėtų užsiimti lažybų ar totalizatoriaus veikla.
4. Projekto 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu lažybų (ar totalizatoriaus) organizatoriumi laikomas asmuo, kuris organizuoja lažybas (ar totalizatorių) neturėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos licencijos. Projekto 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nelegalių organizatorių organizuojamos lažybos Lietuvos Respublikoje draudžiamos, atitinkamai blokuojant ryšio priemones, kurių pagalba toks organizatorius organizuoja virtualiąsias lažybas Lietuvos Respublikoje. Projekto 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad licencijos turėtojas yra šio įstatymo nustatyta tvarką licenciją gavusi bendrovė ar bendrovės filialas, įsteigtas Lietuvoje. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas organizuoti virtualiąsias lažybas (virtualųjį totalizatorių) išduodamas tik tokiam licencijos turėtojui, kuris turi atidaręs ne mažiau kaip po vieną veikiantį statymo punktą kiekvienoje Lietuvos Respublikos apskrityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad organizuoti Lietuvos Respublikoje lažybas, taip pat ir virtualiąsias lažybas, gali tik Lietuvos Respublikoje įsisteigę ūkio subjektai, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams, neturintiems Lietuvos kompetentingos institucijos išduotos licencijos, nustatytas absoliutus draudimas.
Šios normos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus – net vienodai taikomus ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams – jeigu jie gali užkirsti kelią, trukdyti ar padaryti mažiau patrauklią kitoje valstybėje narėje, kur jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsteigto paslaugų teikėjo veiklą. Ir nors pagal minėtos sutarties 52 straipsnio 1 dalį leidžiami apribojimai, kurie yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, jie turi atitikti valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus ir turi atitikti proporcingumo kriterijus, t.y. būti pateisinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti. Taigi, v alstybė narė turėtų atskirai įvertinti kiekvieną lažybų (virtualiųjų lažybų) veiklą ribojančią priemonę ir taikyti tik tas priemones, kurios leidžia pasiekti užsibrėžtus tikslus mažiausiai apribodamos ūkinę veiklą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos įstatymas, įtvirtinantis absoliutų draudimą kitoje valstybėje narėje įsteigtam paslaugų teikėjui Lietuvos teritorijoje internetu siūlyti virtualiųjų lažybų paslaugas, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnyje įtvirtintam laisvės teikti paslaugas principui. Atitinkamai vertintinos ir projekto nuostatos, numatančios, kad virtualiąsias lažybas organizuojančių subjektų programinė įranga turi būti įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose.
5. Projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte turi būti įtvirtinta blanketinė norma su nuoroda į projekto 6 straipsnio 2, o ne 3 dalį, nes būtent 2 dalyje įtvirtintas nuosavo kapitalo minimalus dydis.
6. Projekto 20 straipsnio 6 dalyje siekiama nustatyti, kad numatyti vaizdo įrašai privalomai būtų saugomi „60 kalendorinių dienų, o kai yra nagrinėjamas lažybų ar totalizatoriaus dalyvio skundas (prašymas) ar atliekamas licencijos turėtojo patikrinimas, – iki skundo (prašymo) išnagrinėjimo ar patikrinimo pabaigos.“ Atkreiptinas dėmesys, jog toks trumpas vaizdo įrašų saugojimo terminas nesiderina su projekto 57 straipsnio nuostatomis ir galimai pažeistų lažybų ar totalizatoriaus dalyvio teises ginti savo interesus teisme, nes sekančią dieną po to, kai skundas būtų išnagrinėtas licencijos turėtojo, jis galėtų sunaikinti vaizdo įrašą, tačiau pažymėtina, kad licencijos turėtojas nėra galutinis skundų nagrinėtojas, o asmuo, pagal projekto 57 straipsnio nuostatas turi dar mažiausiai 30 dienų terminą kreiptis į teismą, tačiau tokiu atveju įrodymai galimai jau būtų sunaikinti. Pažymėtina ir tai, jog kreipimosi į teismą terminas, net jei jis praleistas, gali būti atnaujintas teismo sprendimu, taigi svarstytina galimybė nustatyti protingą vaizdo įrašų saugojimo terminą atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
7. Projekto 27 straipsnyje reikėtų nurodyti, kas yra numatyto Fondo steigėja, taip pat reiktų nurodyti, kad šis Fondas yra pinigų fondas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tai yra specialios paskirties valstybės biudžeto lėšos, 27 straipsnio 4 dalyje siūlome nustatyti, kad Fondo lėšos laikomos ne atskiroje Priežiūros komisijos sąskaitoje, o kaupiamos ir saugomos specialioje Valstybės iždo sąskaitoje.
8. Projekto 28 straipsnyje nustatoma, jog Fondo lėšas sudaro „10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio“. Be to, projekto 41 straipsnyje nustatoma, kad „Techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojamas interneto svetainės veikimas, įdiegimas ir veikimas finansuojamas iš valstybės lėšų“. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, o projektu siūlomos nuostatos keistų valstybės biudžeto naudojimo sąlygas bei į tai, jog projekto nuostatoms įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalis).
9. Projekto 30 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: “1. Fondui vadovauja ir fondo lėšas skirsto Fondo taryba”.
10. Projekto 30 straipsniu reglamentuojamas Fondo valdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte pateikiama itin fragmentiška tokio valdymo reglamentacija. Pažymėtina, jog nenustatomi jokie Fondo tarybos formavimo principai, nenurodyti net minimalūs reikalavimai Fondo tarybos nariams, neaišku koks būtų Fondo tarybos narių teisinis statusas, neaptariami jokie su jų teisiniu statusu susiję klausimai. Be to, pastebėtina, jog Fondo tarybą sudaro penki nariai, todėl jos sudėtis neturėtų būti atnaujinama trečdaliais. Siūlytina tobulinti reglamentavimą.
11. Svarstytina, ar valstybės piniginio fondo pajamų ir išlaidų sąmatos neturėtų tvirtinti fondo steigėjas, o ne fondo valdymo organas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 31 straipsnio 1 punkte vietoj žodžio “tvirtina” įrašyti žodžius “rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti”.
12. Projekto 38 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog pažyma apie laimėjimo įmokėjimą išduodama tik tuo atveju, jei laimėjęs asmuo dėl šios pažymos išdavimo kreipiasi iki atsiimant laimėjimą, o vėliau tokia pažyma neišduodama. Tokio apribojimo motyvai nenurodomi, todėl svarstytina, ar toks reglamentavimas nepažeidžia proporcingo reglamentavimo principo ir laimėjusių asmenų teisių, nes aptariamos pažymos gali būti reikalingos asmenims deklaruojant pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Svarstytina galimybė nustatyti protingą terminą, kurio metu asmenys galėtų kreiptis į licencijos turėtoją dėl laimėjimo pažymų išdavimo, kai yra techninės galimybės nustatyti laimėtoją.
13. Projekto 40 straipsnio pavadinime po žodžio „Licencijos“ įrašytini žodžiai „ir leidimo“.
14. Projekto 44 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad asmens prašymas neleisti jam dalyvauti lažybose ar totalizatoriuje, negali būti paties asmens atšauktas anksčiau nei pasibaigs prašyme nustatyti terminai, prieštarauja ne tik tokio instituto savanoriškumo principui, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas lažybose ar totalizatoriuje) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka.
15. Projekto 44 straipsnio 4 dalis nustato, jog prašymas dėl draudimo dalyvauti lažybose ar totalizatoriuje mutatis mutandis nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šis skyrius turi keturis skirsnius iš kurių tik pirmasis nustato bendras normas, likę trys reglamentuoja skirtingą proceso eigą dėl skirtingų kategorijų asmenų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlomą nuostatą dera konkretizuoti, nustatant kokiomis normomis teismui ir proceso dalyviams derėtų vadovautis.
16. Projekto 45 straipsnyje siūlome nurodyti, kad reglamentai ne registruojami, o įrašomi į reglamentų sąrašą.
17. Projekto 57 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas sąvoka „ikiteisminis nagrinėjimas“ kalbant apie Priežiūros komisijos atliekamus veiksmus. Pažymėtina, kad šios sąvokos apibrėžtis projekte nepateikta, o iš projekto turinio neaišku ką apimtų toks nagrinėjimas, kokia būtų tokio nagrinėjimo paskirtis ir pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas „ikiteisminis“ teisės aktuose dažniausia vartojamas junginyje su terminu „tyrimas“ ir dažniausiai siejamas su baudžiamąja justicija, o ikiteisminio tyrimo rezultatai pateikiami teismui. Siūlytina atskleisti aptartos sąvokos turinį.
18. Projekto 59 ir 60 straipsnių nuostatos analogiškos.
19. Projekto 69 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos: „tęstinis teisės pažeidimas“, „trunkamas pažeidimas“. Šių sąvokų reikšmė iš įstatymo projekto teksto nėra aiški, todėl reikėtų atskleisti šių sąvokų esmę.
20. Projekto 73 straipsnio 3 dalyje vietoj blanketinės nuorodos į įstatymo 5 straipsnį, turi būti įtvirtinta blanketinė nuoroda į įstatymo 76 straipsnį.
21. Projekto 79 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “dėl euro” reikėtų įrašyti žodžius “kuriose nurodytos sumos eurais”.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
