Sportininkai siekia atkreipti teisėsaugos dėmesį dėl nelegalių lažybų
Manipuliacija rungtynių rezultatais sporte neaplenkia ir Lietuvos, o norint pažaboti šią problemą reikalingas didesnis teisėsaugos institucijų dėmesys ir sporto dalyvių finansinio stabilumo gerinimas. Tokie pastebėjimai ketvirtadienį išsakyti per knygos „Parduotos rungtynės“ pristatymą surengtoje diskusijoje apie korupciją sporte.
Sporto lažybų globaliniai mastai
Vilniaus „Knygų mugėje“ buvo pristatomas Declano Hillo knygos „The Fix: Soccer and Organized Crime“ pirmosios dalies lietuviškas leidimas „Parduotos rungtynės“. Pristatyme kartu su knygos išleidimo Lietuvoje iniciatoriais – teisininkais Salomėja Zaksaite ir Mykolu Krivcovu – dalyvavo ir LFF prezidentas Liutauras Varanavičius bei diskusiją moderavęs teisės profesorius Egidijus Kūris.
Penkiolikoje šalių išleistos knygos autorius - žurnalistas Declanas Hillas. Jis Oksfordo universitete nagrinėdamas šią temą įgijo daktaro mokslinį laipsnį. Pradėjęs nuo mafijos įtakos ledo rituliui ir perėjęs prie futbolo, D.Hillas tiriamojoje knygoje nagrinėja milijardinę rinką turinčią pogrindinė Azijos lošimų industriją, nelegalių sindikatų struktūrą ir manipuliacijų rungtynių rezultatais mechanizmą.
Pats knygos autorius su diskusijos dalyviais bendravo internetu per vaizdo konferenciją. „Viena iš manipuliacijų plitimo priežasčių – sporto lažybos pasiekė globalinius mastus. Tai yra naujas reiškinys šioje Europos dalyje, nes prieš dešimtmetį užsienyje buvo turbūt neįmanoma lažintis už Lietuvos futbolo ar krepšinio rungtynes. Dabar tai gali padaryti kiekvienas internetu. Lažybų rinka ir korupcija didžiausia Azijoje. Iš ten ši nelegali veikla keliasi į Europą“, - dėstė D.Hillas.
LFF prezidento L.Varanavičiaus teigimu, į Lietuvą nelegalios lažybos bando skverbtis per šiaurinius mūsų kaimynus: „Azijoje yra tiesiog lošimo kultūra – ten žmonės kartais net pusę atlyginimo išleidžia lažyboms. Todėl rinka milžiniška. Savo ruožtu, Azijos nusikalstamos struktūros bando persikelti ir į Europą - užmezga ryšius su vietos mafija siekdama daryti įtaką rungtynių rezultatams. Lietuvoje šis reiškinys atslinko iš Suomijos per Estiją, kur korupcijos mastai pastaraisiais metais buvo itin dideli.“
Manipuliuojama ne tik per lažybas
Pasak Vilniaus Universitete mokslinį darbą sporto korupcijos tema apgynusios, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjos S.Zaksaitės, korupcija ir rungtynių rezultatų manipuliacija egzistuoja įvairiose vietose ir įvairiomis formomis.
„Nesąžiningas rungtyniavimas galimas visur – pradedant dviračių sportu ir baigiant šachmatais. Tuo pačiu, rungtynių „pardavimas“ yra tik vienas iš būdų įtakoti jų baigtį ir eigą – tai gali būti ir konfidencialios informacijos atskleidimas ar panašiai. Atlygis už manipuliaciją gali būti tiek piniginis, tiek ne materialus – pavyzdžiui paslaugos kitose varžybose. Šie aspektai svarbūs iš sporto teisės perspektyvos“, - sakė S.Zaksaitė.
Pasak LFF prezidento L.Varanavičiaus, korupcijos sporte reiškinys yra daugialypis ir neapsiriboja vien lažybomis. „Netgi labiau paplitusi korupcijos rūšis yra dopingo vartojimas. Jį kontroliuojančios institucijos nuo naujausių tendencijų atsilieka keliais metais. Panašiai yra ir su lažybomis“, - teigė L.Varanavičius.
Neseniai paskelbto Pasaulinė profesionalių futbolininkų federacijos (FIFPro) atlikto tyrimo - kurio metu buvo apklausti 3357 žaidėjai iš 12 šalių – rezultatai teigia, jog 41 proc. futbolininkų negauna savo uždarbio laiku, o 12 proc. sulaukė pasiūlymų manipuliuoti rungtynių rezultatais.
Lietuvos krepšininkų profesinės sąjungos pirmininkas M.Krivcovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant šią problemą reikėtų atsižvelgti ir į neretai sudėtingą sportininkų dalią.
„Nereikėtų kaltinti tik vienos pusės. Žaidėjai nėra saugus dėl savo ateities ir tai suteikia sąlygas atsirasti korupcijai. Nieko keisto, kad atsiranda ir nesąžiningos varžybos. Lietuvoje sporto padėtis ypač sunki. Tik nedaug klubų gali didelę biudžeto dalį susidaryti iš rėmėjų ir žiūrovų pajamų. Tikiuosi ši knyga ir iniciatyva padės sporto pasaulyje padaryti teigiamą postūmį“, - sakė M.Krivcovas.
L.Varanavičius apgailestavo, kad dar neįsikūrė profesionalių žaidėjų asociacija, kuri galėtų ginti dažnai išnaudojamų žaidėjų teises: „Atlyginimų nemokėjimas yra dažna problema ir Lietuvoje. Apskritai, nelegaliose lažybose cirkuliuojančios sumos yra daug didesnės, nei žaidėjas gali legaliai užsidirbti futbole.“
Reikalingas didesnis teisėsaugos dėmesys
Pasak LFF vadovo L.Varanavičiaus, federacijos turi ribotas galimybes kovoti su nelegaliomis lažybomis: „Esame gavę kelis signalus apie įtartinas rungtynes pagal UEFA išankstinio perspėjimo sistemą, kuri analizuoja lažybų statymų tendencijas. Tačiau tai nėra aiškus įrodymas prieš klubą, vieną ar kitą žaidėją – tik įtarimas, kurį turėtų tirti atitinkamos teisėsaugos institucijos. Savo jėgomis mes tegalime užsiimti prevencija – prieš rungtynes informuoti teisėją, kuris įspėja rungtynių dalyvius.“
L.Varanavičiaus teigimu, LFF jau kelerius metus siekia atkreipti valstybinių institucijų dėmesį į šią problemą, tačiau realių sprendimų kol kas nėra.
„Iki šiol bendraujant su teisėsaugos institucijomis praktiškai tekdavo pasakoti knygos turinį. Šios knygos atsiradimas mums yra paspirtis atkreipiant dėmesį į šią problemą. Pastebime, kad po truputį situacija keičiasi. Policijoje neseniai paskirti žmonės tyrimui, su jais pasidalinome turima informacija. Tačiau dar trūksta teisinio reguliavimo, atitinkamų nuostatų baudžiamajame kodekse. Siekti įstatymų pakeitimų kviečiame prisijungti ir krepšininkus“, - sakė LFF prezidentas.
Jo nuomone, svarbu ne tik prevencija, tačiau ir švietimas. „Gerai būtų, jei pavyktų sugauti kelis nusikaltusius parodytas pavyzdys – kaip galima greitai netekti galimybės sportuoti visam gyvenimui ir užsidirbti pragyvenimui. Tuomet kiti sportininkai labiau bijotų užsiimti tokia veikla. Manau, jog švietimas taip pat svarbus kaip ir prevencija ir ties tuo klausimu planuojame dirbti.“
lrytas.lt