SMS loterijos ar kvailinimas?
Technologijų plėtra iš peties kerta loterijoms, įprasti popieriniai bilietai nebeatlaiko laikmečio dvasios – ar visur esantys mobilieji įrenginiai žymi loterijų eros pabaigą?
SMS žaidimai įsitvirtino
Į Lietuvą SMS loterijų banga atsirito ir užsiliko. Santykinai minimalios organizatorių išlaidos, itin didelis pasiekiamumas, praktiškai neribotos reklamos galimybės – visa tai leido SMS loterijoms užkariauti erdvę, kurioje iki šiol karaliavo popieriniai bilietai.
Nors oficialių duomenų apie tikrą padėtį SMS loterijose nėra, tačiau bendrą situaciją leidžia įvertinti vien tai, jog televizijos prodiuseriai SMS žaidimus vis dažniau naudoja ne tik kaip grįžtamo-jo ryšio galimybę, bet ir rimtą papildomų pajamų šaltinį.
Išvengia lošimų priežiūros
SMS žaidimai daugeliu atvejų atitinka azartinių lošimų apibrėžimą, nes lošiančių asmenų skaičius itin didelis ir iš jų visų dalyvio mokesčio kaupiamas prizinis fondas, už kurio lėšas padengiamos prizo išlaidos.
Azartiniai lošimai, jų organizavimas turėtų būti akylai stebimas rinkos priežiūros institucijų (Lietuvoje – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos), tačiau formaliai organizatoriai šio dėmesio išvengia į žaidimo sąlygas įtraukdami vieną ar kitą itin paprastą mąstymo reikalaujančią užduotį (pavyzdžiui, pateikdami klausimą, kas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas?). Tai suteikia formalų argumentą, jog žaidimo rezultatas priklauso ne nuo atsitiktinumo, o nuo protinių sugebėjimų.
Suprantama, tokia logika neatitinka realios situacijos, nes pagrindinė dalyvių dalis į pateiktą klausimą atsako teisingai ir tik organizatorių valia pasirenkamas būdas atrinkti nugalėtoją.
Manipuliacijų erdvė
Rinką prižiūrinčių institucijų dėmesio stoka dažniausiai reiškia pažeidžiamus vartotojų interesus. Daugeliu atvejų SMS žaidimai neturi jokios galimybės patikrinti jų organi-zatorių sąži-ningumą. Pavyzdžiui, viena pa-grindinių sąlygų lote-rijų organizatoriams – tai prizinio fondo dydis (platinamų bilietų sumos dalis, skiriama laimėjimams). Lietuvoje galiojatis loterijų įstatymas numato, jog loterijų prizinis fondas turi būti ne mažesnis nei 50 proc., tuo tarpu SMS žaidimų organizatoriai gali sėkmingai reklamuoti žaidimus, kuriuose laimėjimai tesiekia 10 ar mažiau proc.
Manipuliacijos gali būti ir itin tiesmukos, kai nugalėtojai nustatomi ne lygiai paskirstant galimybes, o subjektyviai parenkant laimėtoją. Tokių žaidimų atveju nagrinėti galimybes laimėti prizus neverta, tai nei protinio mąstymo reikalaujantys žaidimai, nei azartiniai lošimai, kuriuose visi dalyviai turi lygias galimybes laimėti prizus., o tiesiog sukčiavimas.
Panaši situacija būdinga daugeliui Europos Sąjungos šalių, todėl teisėsaugos bei priežiūros institucijų pasyvumas yra nesuprantamas.
