Po laimėjimų kazino įtarimai dėl nesumokėtų mokesčių

Per milijoną kazino laimėję lošėjai įrodinėja, kad negavo pajamų, kurios gali būtų apmokestintos.

Prieš šešerius metus Valerijus Makejevas buvo vienintelis Lietuvoje, kuris iš kazino laimėjimų valstybės biudžetą papildė pusantro šimto litų įmoka. Po to vyras mokesčius „apleido“, nors pareigūnams patikrinus kazino išrašus paaiškėjo, kad lošti jis nenustojo.

Patikrinimus kazino įrašus, nustatyta, kad V. Makejevo išlošti pinigai neretai buvo paimami ne jo vardu. Buvo įtarta, kad už trijų–penkių procentų nuo išloštos sumos atlygį pinigus paims trys asmenys – Viktoras Valeiša, Rimantas Dvarvitis ir Ivanas Miasnikovas. Šie per apklausas pareigūnams tvirtino, kad ir patys nesuprato, kaip tapo turtingi. Vienas jų, V. Valeiša, pagal užregistruotas išloštas sumas net tapo milijonieriumi.

Pagrindiniu „mechanizmo sraigteliu“ įtariamuoju tapo V. Makejevas, tad ir nesumokėtų mokesčių išieškojimas buvo nukreiptas į jo kišenę. Tiesa, trys bendrininkavę vyrai Vilniaus apygardos teismo sprendimu taip pat turi sumokėti maždaug 6–3 tūkstančių litų sumas nuo lošiant gautų, tačiau nedeklaruotų pajamų.

Po kone porą metų vykusio ikiteisminio tyrimo byloje atsirado ir dar vienas kaltinamasis – jo sugyventinė Viktorija Makejeva. Moteris, anot prokurorų, taip pat mėgo kazino žaidimų automatus.

Patys kaltinimų gyventojų pajamų mokesčių vagyste sulaukę Makejevai tvirtina, kad tai prokurorai juos nusprendė padaryti vagimis ir visiškai neatsižvelgė, kad išlošti pinigus galima tik patyrus tam tikrų išlaidų. Anot V. Makejevo, jis net surinko čekius, už kuriuos kazino pirko žetonus, tačiau prokurorai jų išlaidomis pripažinti nenorėjo, nes esą juose nenurodyta pirkėjo pavardė.

Sugyventiniai dėl šio nesutarimo su prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Peržiūrėjęs bylą, Aukščiausiasis Teismas iš dalies tenkino kaltinamųjų sugyventinių skundą. Teismas pripažino, kad jiems nebuvo išaiškinta, kokiu pagrindu Vilniaus apygardos teismas juos pripažino kaltais dėl sukčiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl 11 sukčiavimo nusikaltimų.

Pirmos instancijos ir Vilniaus apygardos teismas Aukščiausiojo Teismo sprendimu turėjo atsižvelgti ir į azartinius žaidimus mėgstančios poros surinktus kasos čekius ir juos patvirtinti kaip patirtas išlaidas.

Visgi apgaulę, pasiimant laimėtus pinigus kazino, teismas įžvelgė.

„Valstybė, be abejo, buvo apgauta, – rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje. – Tikrinant kazino veiklą buvo rasti surašyti dokumentai dėl laimėjimų, ir dokumentuose nurodyti tikri asmenų duomenys.“

Šiuo pagrindu teismų karuselė vėl įsisuko, nes Makejevų byla buvo grąžinta Vilniaus apygardos teismui.

Kaltinimų sulaukusi pora sako tikinti, kad bus visiškai išteisinti, o suskaičiavus jų patirtas išlaidas gyventojų pajamų mokesčio iš jų nebereikalaus. Juolab kad ankstene Vilniaus apygardos nutartimi V. Makejevui tektų mokėti 111 163 Lt.

Prokuroras neslepia, kad Aukščiausio Teismo nutarties dalis, kad sukčiavimo būta, visiškai nuo gyventojų pajamų mokesčio sugyventinių porai ir trims jų pagalbininkams neleis išsisukti nuo bausmės.