Po apsilankymo kazino, bemiegė naktis

2017-01-13 22:02

Nesu labai azartiškas žmogus. Nemėgstu nepamatuotos rizikos ir nepateisinu tuščio pinigų švaistymo. Tačiau vieną vakarą su draugų kompanija smalsumo vedini nutarėme užsukti į vieną iš sostinės kazino.

Esu girdėjusi apie šią vietą daug blogų dalykų netgi iš savo artimų draugų rato. Tačiau tai, ką pamačiau savo akimis, privertė pakraupti dar labiau.

Pirmas į akis kritęs dalykas buvo lankytojų amžius. Prie žaidimų aparatų sėdėjo ir žilagalvių senolių! Negalėjau patikėti, kad yra tokio brandaus amžiaus moterų ir vyrų, kurie žvarbų žiemos vidurnaktį sėdi lošimų namuose, užuot miegoję su katinu pašonėje.

Antras akį rėžęs dalykas buvo lankytojų apranga. Jei iki šiol galvojote, kad kazino lankosi milijonieriai su auksinėmis grandinėmis ant kaklo ir ilgakojės blondinės su audinės kailiniais, labai klystate. Viskas ten toli gražu nėra taip, kaip galvojote.

Didžioji dauguma lošėjų iš pažiūros priminė vidutines pajamas turinčius tolimųjų reisų vairuotojus, galbūt taksistus, pardavėjus ar kitokius aptarnavimo sferos darbuotojus. Nenoriu nieko įžeisti, bet bent jau man ežiuku kirpti vyrai su nutrintais džinsais ir sukištais į juos pilkais megztiniais su aukštu kaklu visada primindavo panašių profesijų atstovus.

Netrukus dėmesį patraukė vienas taip atrodantis vyrukas, kuris žaidė prie ruletės. Iš jo veido mimikos ir elgesio buvo galima spręsti, kad jam tą vakarą labai nesisekė. Jis vis pašokdavo nuo kėdės. Susiimdavo už galvos. Netgi garsiai keikėsi ir kažką nuolat burnojo.

Buvo nedrąsu net praeiti pro šalį. Nes įsiutinti žmonės gali pasielgti neadekvačiai... Tačiau iš veido matėsi, kad vyras nėra agresyvus. Tik labai giliai įklimpęs.

Po kiekvieno ruletės sukimo jis išbėgdavo keikdamasis į lauką. Turbūt iki bankomato išsigryninti daugiau pinigų. Vien prie mūsų akių jis grįžęs iš kišenės išsitraukė ir į žetonus išsikeitė apie 500-600 eurų. Išblyškusiu veidu patalpas vyras paliko tuščiomis rankomis.

Stebitės, iš kur pas taip kukliai atrodantį vyrą galėtų būti daug pinigų? Žinau iš savo bičiulių patirties. Lošimams iššvaistyti galima visą savo turtą. Vienas mano artimas žmogus per lošimus vos nepardavė savo sielos.

Norėdamas pasiskolinti pinigų, jis meluodavo draugams ir kolegoms. Kurdavo istorijas apie tai, kad jis padarė avariją, sunkiai susirgo jo vaikai, pasakojo, kaip žmonai reikalinga skubi medicininė pagalba ir, žinoma, dideli pinigai.

Iš prigimties pažįstamas ramus vyras kazino tapdavo visai kitu žmogumi. Jis tiesiog pakvaišdavo. Neilgai užtruko, kol įsiskolino iki ausų. O skolas teko atiduoti žmonai – šeima pardavė butą. Norėdamas išsaugoti santuoką ir savo gyvenimą, pažįstamasis „užsikodavo“. Pats parašė prašymą nebeįleisti jo į kazino.

Galbūt įbauginta tokių istorijų pati žaisti nesiryžau. Bet per porą valandų, kai buvome kazino, nepamačiau nė vieno laimėjusio žmogaus. Tiksliau, kelis ėjimus žmonės galbūt ir laimėdavo, tačiau azarto pagauti jie galiausiai išleisdavo viską iki paskutinio žetono.

Nepasisekė nei jaunų studentų kompanijai, nei dviem prancūzams, nei pagyvenusio amžiaus porai. Nors visi jie, atrodė, puikiai žinojo kazino žaidimo taisykles ir adekvačiai vertino savo riziką.

Grįžusi namo dar ilgai negalėjau užmigti galvodama apie tuos žmones, kurie pardavinėjo ne tik savo namus, bet ir sielą. Galvojau apie tą didelę sumą pralošusį vyrą. Ko gero, tie 600 eurų buvo jo alga. Ir net bijojau pagalvoti, ką jis grįžęs namo pasakė savo žmonai (nes ant rankos žibėjo vestuvinis žiedas).

lrytas.lt