Noras lošti gajus kaip liga

Negalėdami nugalėti ruletės traukos, lošėjai rašo prašymus, kad jų nebeįleistų į kazino, tačiau vos po kelių dienų kreipiasi su kitu prašymu - vėl leisti lankytis lošimo namuose. Psichiatrai įspėja - netrukus lošėjų-ligonių ims sparčiai daugėti. Savo ruožtu lošimų priežiūros institucijos siekia, kad tokie lošėjai būtų pripažinti neveiksniais ir nebegalėtų žlugdyti nei savo, nei artimųjų likimų.

Atpažįsta iš nuotraukų

Prašymus neįleisti į kazino iš lošėjų priima Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK). Iki šiol tokius prašymus pateikė per 300 šalies gyventojų. Jų skaičius nuolat auga.

VLPK Administracijos direktorius Andrius Karoliūnas aiškino, kad kiekvienas lošėjas, manantis turįs priklausomybę nuo lošimų, gali atvykti į komisijos būstinę Vilniuje, užpildyti prašymą ir pateikti nuotrauką, kuri kartu su kitais duomenimis išsiuntinėjama lošimo namams.

Prašyme nurodomi kazino, kuriuose lošėjas dažniausiai lankosi, o nuotrauka esą reikalinga tam, kad lošimo namų apsaugos darbuotojai galėtų ligonį atpažinti ir neįleisti į kazino teritoriją. Tačiau pasak A.Karoliūno, pasitaiko atvejų, kai apsaugininkai patologinį lošėją į kazino vis dėlto įleidžia.

„Kadangi tokių lošėjų daugėja, darbuotojams sunku visus susekti. Gauname skundų, informaciją apie lošėją siunčiame iš naujo. Būna ir tokių lošėjų, kurie atvyksta ir papildo kazino sąrašą - esą tuomet, kai jie pildė prašymą, vienų ar kitų lošimo namų dar nebuvo“, - sakė VLPK atstovas.

Artimieji – bejėgiai

Bausti kazino darbuotojų už aplaidumą nėra teisinio pagrindo - ši pagalbos lošėjams programa pagrįsta tik geranoriškumu. Tačiau ruošiamas azartinių lošimų įstatymo projektas, pagal kurį kazino lankytojų registracija bus privaloma, o Civilinį kodeksą taip pat siūloma papildyti, kad teismo sprendimu būtų apribojamas lošėjų veiksnumas.

„Tada teismas galėtų atimti iš žmogaus teisę sudarinėti sandorius, turėti pinigų - panašiai kaip su psichikos ligoniais“, - aiškino A.Karoliūnas. Priėmus įstatymų pataisas, į teismą galėtų kreiptis ir ligonio artimieji, kurie šiuo metu neturi galimybės išsaugoti šeimos biudžeto.

„Pasitaiko, kad rašyti prašymą lošėją atveža žmona ar tėvai, tačiau užpildyti prašymą gali tik pats ligonis. Lošimai yra legali paslauga, todėl net giminaičiai negali varžyti žmogaus teisių“, - teigė VLPK Administracijos direktorius.

Gydo kaip alkoholikus

Nuo lošimų priklausomi žmonės paprastai gydomi taip pat, kaip ir nuo kitų priklausomybių - alkoholio, narkotikų.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja patvirtino, kad lošėjai gydomi pagal Minesotos psichoterapijos programą. Gydymo kursas trunka keturias savaites ir kainuoja 450 litų.

Iki šiol į centrą kreipėsi tik trys ligoniai, kurie buvo gydomi nuo dviejų priklausomybių iškart. „Vyrai atėjo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau paaiškėjo, kad kenčia ir nuo azartinių lošimų. Dažnai pasitaiko, kad lošėjai turi ir kitų priklausomybių - nuo alkoholio, kvaišalų“, - teigė S.Zamkovaja.

Gydytoja įsitikinusi, kad ateityje nuo lošimų priklausomų pacientų tik daugės. Esą kazino Lietuvoje atsirado neseniai, todėl ir padariniai pradeda reikštis tik dabar. „Be to, tai nauja liga, tad ne visi ligoniai patys pripažįsta, kad serga. Visoms priklausomybės ligoms būdingas neigimas“, - pasakojo S.Zamkovaja.

Dažniau serga vyrai

Tačiau pagalba nuo lošimų priklausomiems žmonėms teikiama ne tik priklausomybės ligų centruose. Didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat ir Klaipėdoje, veikia Anoniminių lošėjų (AL) organizacijos skyriai.

Dar prieš kurį laiką uostamiesčio lošėjai rinkdavosi į susitikimus, tačiau šiuo metu jie nebevyksta. Vienas šių susirinkimų iniciatorių, buvęs lošėjas ir nuo alkoholio priklausęs klaipėdietis, dienraščiui aiškino, kad pastaruoju metu pagalbos AL ieškojo vos vienas kitas žmogus. „Kaune ir Vilniuje susirenka nemažos grupės, o mūsų mieste AL kažkodėl neprigijo. Gal bijo pripažinti? - spėliojo vyras. - Asmeniškai man pripažinti ligą buvo sunku. Pats į AL atėjau tik po anoniminių alkoholikų susirinkimų.“

Jis mano, kad plintant lošimų kultūrai daugės ir ligonių, ir pagalbos centrų. „JAV lošėjai gydomi jau kone penkiasdešimt metų. Ten net leidžia specialius žurnalus, kuriuose pasakojamos sėkmingai išsigydžiusių žmonių istorijos“, - tikino vyras.

Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, sunkumų dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų turi apie 4 proc. visų lošėjų. Dažniausiai lošėjais ligoniais tampa 21-55 metų vyrai. Esą daugelis jų taip pat turi polinkį į svaigalus, depresiją, smurtą prieš šeimos narius, dažnai galvoja apie savižudybę.

Negali tarti „stop“

Pasak bendrovės „Nesė“, kuriai priklauso keli kazino, lošimų skyriaus vadovo Alvido Pauliko, priklausomi lošėjai niekuo nesis-kiria nuo kitų lankytojų.

„Tačiau juos vienija tai, kad į lošimo namus jie eina ne atsipalaiduoti, o kaip į darbą. Jie apimti noro kuo daugiau išlošti, aplošti kazino. Tokie lošėjai negali pasakyti „stop“. Panašu į alkoholikus, kurie prisigeria, o rytą atsibunda be piniginės“, - pasakojo A.Paulikas.