Nešvarios sporto lažybos Lietuvoje tebevyksta

Lažybų rinkos plėtros Lietuvoje nepristabdė net ekonominis nuosmukis, o nesąžiningos lažybos vilioja ne tik galų nesuduriančių klubų žaidėjus, bet ir jaunąją sportininkų kartą.

Nesąžiningais statymais įtariami net jaunieji Lietuvos rinktinės krepšininkai aukščiausio lygio varžybose – Europos U-18 čempionate. Nepaisant „Naglio“ krepšininkų pernai sukelto lažybų skandalo ir jį lydėjusių bausmių bei etikos kodeksų priėmimų, nešvarūs statymai Lietuvos krepšinio lygoje vyksta toliau, o futbole, vienos lažybų bendrovės teigimu, situacija yra „tragiška“.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) teigia, kad dar šiais metais pavyks pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp sporto organizacijų ir lažybų bendrovių dėl operatyvių informacijos apie įtartinus statymus mainų. Tačiau vienos iš lažybų bendrovių vadovas teigia, kad kol kas visa tai – tik kalbos.

Užsikabino ir Lietuvos rinktinės vaikinai

IQ pašnekovai pasakojo, kad vienas metimu kabliu garsėjantis krepšininkas buvo kone pirmasis, kuris prieš beveik 10 metų lažinosi dėl to, kiek taškų įmes rungtynių metu. Vieną baudą pataikė, kitą sąmoningai prametė ir pasiprašė keitimo – taip situaciją vienose rungtynėse atsimena pašnekovas. Kadangi Lietuva yra gintaro šalis, pavadinkime reiškinį, kai sportininkai susigundo nešvariomis lažybomis, gintariniu kabliu.

Kabliu garsėjantis krepšininkas žaidė ir Palangos „Naglio“ komandoje, kurios trys krepšininkai pernai, pačiam klubui paviešinus įtartinus faktus, pričiupti dėl to, kad statė už savo klubo pralaimėjimą „Žalgiriui“ dideliu skirtumu.

Tai įrodyta vaizdo įrašais. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) skyrė žaidėjams bausmes, LKF patvirtino etikos ir drausmės kodeksą. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė – sąlyginai skurdžių (o kartais apskritai atlyginimų nemokančių) Lietuvos klubų žaidėjai toliau prisiduria statydami dėl savo ar savo komandų rezultatų.

„Tai vyksta toliau. Su „Naglio“ variantu nebuvo išspręsta taip, kad žaidėjams tikrai būtų baisu šitaip elgtis“, – sako lažybų bendrovės „TonyBet“ vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas.

Pasak jo, praėjus vos savaitei savaitei po Palangos komandos skandalo „Neptūno“ žaidėjai mače su tuo pačiu „Žalgiriu“ vėl statė prieš savo komandą. V. Kačerausko teigimu, vieninteliai LKL susitikimai, kuriuose žaidėjų „maklės“ neįmanomos, yra „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovos.

Kalbantys apie nesąžiningą sportininkų elgesį pabrėžia grėsmę jaunajai sportininkų kartai: talentai gali nusivilti sporto idealais ir mesti sportuoti arba kelti pavojų savo karjerai susiviliodami nešvariais pinigais.

Bet gintarinis kablys pagavo kai kuriuos jaunuosius krepšininkus. V. Kačerausko teigimu, net ir aukščiausio lygio rungtynėse – U-18 Europos čempionate – du Lietuvos rinktinės „vaikiukai“ buvo įtariami pastatę už savo rezultatus.

Amžinas paklausos ir pasiūlos ginčas

Kad būtų išvengta tokio tiesmukai nesąžiningo žaidėjų elgesio, pakaktų iš lažybų bendrovių pasiūlos pašalinti galimybę statyti dėl pavienių žaidėjų pasirodymo. Tačiau lažybų bendrovės tuo nesuinteresuotos, kadangi statymo galimybių įvairovė yra patraukli jų klientams.

Panašu, kad konkurencija šioje srityje yra gana stipri, nes, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, net ekonomikos nuosmukis, sudavęs stiprų smūgį bendrai azartinių lošimų rinkai Lietuvoje, nepristabdė lošimų punktų plėtros Lietuvoje. 2007 metais buvo galima lažintis 116 punktų, o 2010 metais – jau 176 punktuose. Be to, bendrovės vykdo veiklą ir internete.

Į stereotipinį ginčą, kas kaltas – ar pasiūla, ar paklausa – Vilniuje gruodį „Transparency International“ surengtos diskusijos metu buvo įsitraukę „Sakalų“ klubo vadovas Linas Kvedaravičius ir V. Kačerauskas.

„Sakalų“ direktorius teigė, kad blogas elgesys atsiranda dėl to, kad apskritai sudaroma tokia galimybė. „TonyBet“ direktorius atkirto, kad žaidėjai taip elgtis skatinami, kai klubai nesugeba sumokėti uždirbtų atlyginimų.

L. Kvedaravičius pripažįsta, kad būtent tokia situacija buvo susidariusi „Alytaus“ klube. Administracija, neišgalėjusi mokėti atlyginimų, krepšininkams leido elgtis kaip nori. Tuomet prasidėjo „Alytaus“ klubo pralaimėjimų dideliais rezultatais serija, po kurios 2010 metais visa LKL buvo pašalinta iš tarptautinės lažybų bendrovės „Pinnaclesports“ statymų pasiūlos.

Tačiau tariamas skurdas ar galimybė prisidurti prie neva kuklaus atlyginimo – prastas lažybininkų argumentas, kadangi į korumpuotas lažybas ar susitarimus dėl baigties įtraukiami ir šimtus tūkstančių eurų uždirbantys aukščiausio lygio žaidėjai bei teisėjai, ir ištisos rinktinės bei aukščiausi tarptautinių federacijų pareigūnai.

Atsakomybė – kaip karšta bulvė

Pasak „TonyBet“ direktoriaus V. Kačerausko, bendradarbiavimas tarp sporto lygų ir lažybų bendrovių iki šiol buvo problemiškas: jei lažybininkai pastebi įtartinus statymus ir bando apie tai informuoti lygas prieš rungtynes, jie kaltinami dėl sąmyšio kėlimo, o jei pretenzijos keliamos po rungtynių, įtariami vengimu vykdyti įsipareigojimus klientams.

Apie tai liudija LKL reakcija į antros pagal dydį lažybų bendrovės „Orakulas“ pretenzijas. 2011-ųjų balandį įmonė pareiškė turinti pagrįstų įtarimų apie nesąžiningus susitarimus ne tik „Naglio“ tyčia dideliu skirtumu pralaimėtame mače su „Žalgiriu“, bet ir tuo pačiu metu vykusiose Kėdainių „Nevėžio“ bei Prienų „Rūdupio“ rungtynėse. Bendrovė buvo sustabdžiusi laimėjimų išmokėjimą abiejuose šiuose mačuose.

„Manau, čia prasideda lažybų bendrovių interesai – galbūt jos pačios susiduria su sunkumais išmokant laimėjimus, todėl prasideda tokie veiksmai. <…> Tegu lažybų bendrovės padeda ant salo konkrečius įrodymus ir tada posėdyje mes spręsime, kokių veiksmų imtis“, – tuomet sakė LKL generalinis direktorius Linas Gilys.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris, pats aktyvus sporto mėgėjas, teigia, kad verslo ir sporto organizacijoms reikalingas bendradarbiavimo susitarimas, kurio pagrindu būtų galima užsiimti prevencija ir aiškiai spręsti įtartinas situacijas.

„Bendradarbiavimas grįstas ne žodžiu, o ne pagal situaciją, bet kiekviena šalis žino savo įsipareigojimus – kada pranešti, pagal kokius kriterijus pranešti. Po to nekyla teisinių klausimų, kas yra kaltas ir kieno atsakomybė“, – viešoje diskusijoje apie korupciją sporte aiškino K. Vagneris.

Federacija ramina ir žada

LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas IQ užtikrintai teigė, kad jau šiais metais gali būti sukurta sporto organizacijų ir lažybų bendrovių bendradarbiavimo sistema Lietuvoje.

Pasak jo, „Naglio“ istorijos „rezonansas išeis į naudą“, nes būtent po to susigriebta ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią tokio tipo nesąžiningam elgesiui sporte.

M. Balčiūnas priminė, kad į LKF viceprezidento pareigas pernai buvo išrinktas „TonyBet“ savininkas Antanas Guoga, kuris „dideles pastangas deda“, kad būtų sukurtas sisteminis lažybų verslo ir sporto organizacijų bendradarbiavimo formatas.

„Dabar fizinis kontaktas yra, žinome vieni kitų telefonus, tačiau reikia ne tik tarp personalijų, bet ir sistemiškai“, – apie santykius su lažybų verslu sakė M. Balčiūnas. Jo teigimu, LKF siekia sukurti naują asociaciją, kurioje dalyvautų lažybų bendrovės ir sporto organizacijos – ne tik krepšinio, bet ir futbolo bei kitų sporto šakų. Pagrindinis tokios asociacijos tikslas esą būtų operatyvūs informacijos mainai apie įtartinus statymus ar žaidėjų elgesį.

Nors M. Balčiūnas lažybų bendrovių nusistatymą įvertino kaip itin teigiamą, vienas prašęs likti neįvardintas LKF pareigūnas teigė, kad verslininkai nėra itin linkę bendradarbiauti, nes baiminasi, jog net ir sąžiningi jų klientai gali pasijausti nesaugūs dėl savo asmeninės informacijos.

Tuo metu didžiausios Lietuvoje „TopSport“ lažybų bendrovės vienas savininkų Dainius Gulbinas IQ teigė, kad jo verslas yra „pasiryžęs bendradarbiauti“, tačiau, pasak jo, kol kas viskas apsiribojo tik keliais pokalbiais su krepšinio federacija. D. Gulbinas taip pat teigė, kad iniciatyvos laukia iš sporto federacijų.

Nepamokė

Pernai Lietuvos krepšinio lyga tris „Naglio“ žaidėjus įpareigojo sumokėti po 3000 Lt baudas ir lygtinai skyrė dvejų metų diskvalifikaciją. Toks LKL sprendimas priimtas ad hoc, nesivadovaujant jokia formalia tokiems atvejams numatyta tvarka, nes jos paprasčiausiai nebuvo.

K. Vagnerio teigimu, žaidėjams skirta bausmė buvo tik formali, „kad neįvyktų visiškas nebaudžiamumas“. Jis pastebi, kad ir patys žaidėjai dėl baudų nesiskundė.

Kai kurių IQ pašnekovų manymu, už tokį prasižengimą Palangos krepšininkams turėjo būti skirta reali diskvalifikacija, tačiau LKL prieš artėjantį Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje stengėsi viską išspręsti kuo tyliau, be to, atsižvelgta į tai, kad lažybų faktą iškėlė pats „Naglio“ klubas.

„Juk federacijos neturi operatyvinės veiklos galimybių – sekti tuos žmones, gaudyti, kažkaip juos bandyt reguliuot, prevenciją daryti“, – teigia „Sakalų“ komandos direktorius L. Kvedaravičius. Jis, pabrėžiantis lažybininkų ir sportininkų bendradarbiavimo svarbą, teigia, kad pirmasis verslininkų supratingumo žingsnis galėtų būti statymo dėl individualių sportininkų rezultatų pašalinimas iš pasiūlos.

Be to, L. Kvedaravičius apeliuoja ir į teisėsaugos institucijas, kurios galėtų prisidėti, kadangi nesąžiningos lažybos ar susitarimai dėl rungtynių yra sukčiavimas.

Futbolas žeminasi

Situacija Lietuvos futbole vertinama dar prasčiau nei krepšinyje. V. Kačerauskas ją įvardino kaip „tragišką“. Lažybų bendrovės, pasak jo, vienu metu buvo priverstos apskritai nebeleisti statyti už pavienių rungtynių baigtį – leisdavo lažintis tik iškart dėl keturių ar penkių mačų rezultatų.

Taip pat Panevėžio „Ekrano“ mačas su Oslo „Valerenga“ klubu 2007 metais. Tuomet Lietuvos vicečempionai UEFA taurės turnyro atrankos 2-ojo etapo pirmąjį mačą Panevėžyje sužaidę lygiosiomis 1:1, atsakomąsias rungtynes pralaimėjo 0:6, o po mačo kilo muštynės tarp pačių panevėžiečių .

Vienas su konfidencialumo sąlyga sutikęs kalbėti Lietuvos futbolui artimas asmuo teigė specialiai peržiūrėjęs šių rungtynių įrašą ir matęs „ne keistokai, o stipriai keistai atrodančių“ dalykų: pavyzdžiui, kaip paskutinėmis rungtynių minutėmis prie vartų linijos stovintis Panevėžio komandos žaidėjas nusisuka nuo kamuolio. Pasak jo, tarp futbolininkų kalbama, kad „Ekranas“ turėjo pralaimėti seriją iš anksto sutartu įvarčių skirtumu.

Krepšinio profsąjungos pirmininkas M. Krivcovas teigia, kad „vieša paslaptis“, jog Panevėžio futbolo komanda keleri metai atrankos rungtynes varžovams tiesiog parduoda. „Visi, kas domisi sportu, žino, kad daugybę metų jų kelias Europoje yra skaičiuojamas iki tam tikro žingsnio, kai atsiranda galimybė pasipildyti savo biudžetą kitiems metams. Tai yra vieša paslaptis“, – gruodį teigė M. Krivcovas. IQ jis teigė, kad tokį klubo elgesį galima paaiškinti, bet ne pateisinti, prasta finansine padėtimi.

Dėl šių ir panašių atvejų ne tik vietinės, bet ir užsienio lažybų bendrovės į Lietuvos futbolą žvelgia itin atsargiai, ne kartą pastebėjus įtartinus statymus procesas buvo stabdomas arba apskritai nesuteikiama galimybė lažintis dėl rungtynių.

Kol Lietuvos krepšinyje sutartų nuolatinių mechanizmų saugotis sukčiavimo nėra, o bendrovės nelinkusios iš pasiūlos išimti bent žaidėjus sukčiauti viliojančias statymo galimybes, Lietuvos futbolo federacija giriasi esanti pirmoji, pasirašiusi susitarimą su FIFA (Tarptautine futbolo federacijų asociacija) dėl manipuliavimo rezultatais prevencijos.

„Stiprinti kontrolę ir taisykles būtina, tačiau nereikia svajoti. Pinigų įtaka futbolui niekada nemažės. Dabar internetu galima lažintis už rungtynes bet kuriame pasaulio kampe“, – „Lietuvos rytui“ yra teigęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Tačiau ir pati FIFA, laikas nuo laiko sukrečiama korupcijos skandalų, nesiima pakankamai ryžtingai kovoti su savo – aukščiausio lygio – nesąžiningumu. Nors FIFA deklaruoja siekius ir imasi veiksmų kovoti su korupcija, ji neatsižvelgė į tarptautinio antikorupcijos autoriteto „Transparency International“ pagrindines rekomendacijas, taigi nevyriausybininkai galiausiai buvo priversti nutraukti bendradarbiavimą su ja.

Panevėžys ir Kėdainiai svarbūs Azijoje

„TonyBet“ vykdantysis direktorius V. Kačerauskas teigia prieš kelerius metus, dar dirbdamas vienoje didžiausių pasaulio lažybų bendrovių, šeštadieniais užsienio žiūrovams komentuodavęs Lietuvos moterų tinklinio lygos varžybas. Salėje – vos penki žiūrovai. Tuo metu lažybų bendrovės sąskaitoje – 100 tūkst. eurų.

Panevėžio ir Kėdainių futbolo komandų susitikimas lažybininkams kur nors Azijoje – kaip raudona ir juoda spalva ruletėje. Nesvarbu, už ką statyti, svarbu lošti. Tačiau dėmesys Lietuvos sporto rezultatams ne tik neduoda jokios naudos pačiam sportui, bet gali būti ir kenksmingas – taip, kaip jis nualino Azijos sportą.

„Jei žiūrėtume į visą sporto lažybų pasaulį, anksčiau tai buvo atskiros rinkos – Lietuva, Lenkija, Prancūzija, Vokietija, JAV, Kinija. Dabar tai vienas didelis telkinys ir jame dominuoja azijiečiai. Azijos lažybų bendrovės yra didžiulės. Pavyzdžiui, vienos iš jų metinė apyvarta yra maždaug 8 mlrd. dolerių. Tai yra apie 8 kartus daugiau nei bendra „Adidas“ apyvarta“, – teigė Vilniuje surengtoje diskusijoje „Skype“ kalbėjęs bestselerio apie lažybų korupciją autorius Declanas Hillas.

Šis kanadietis žurnalistas, anksčiau karo ir kitų sričių korespondentas, po kelionių Azijoje ir pokalbių su žmonėmis, dalyvaujančiais tenykščiuose nešvariuose sporto reikaluose, išleido knygą „Susitarimas“ (angl. The Fix), išverstą į mažiausiai 15 kalbų.

„Perskaičius knygą susidaro įspūdis, lyg pabuvojai kitoje Mėnulio pusėje. Ir visa, ką matei ar įsivaizdavai apie sporto varžybas anksčiau, nebeatrodo taip spinduliuojančiai ir tikroviškai. Nejučiom žiūrėdamas rungtynes vis pagalvoji, ar tai tikra“, – tokius įspūdžius apie D. Hillo knygą dėstė diskusijoje dalyvavęs parlamentaras Julius Sabatauskas.

D. Hillas savo tyrime daugiausiai dėmesio skyrė Azijos šalių lažybų bendrovėms, kurios, jo teigimu, užima 60-70 proc. pasaulio rinkos. Klausantis šio kanadiečio susidaro demoniškas Rytų bendrovių įvaizdis. Tačiau jis jį grindžia faktais apie milijardines apyvartas, dingstančius ir nužudytus žmones, žaidėjų, teisėjų bei federacijų pareigūnų areštus (stipriausios Italijos lygos, Europos masto Vokietijos teisėsaugos tyrimas 2009-aisiais) ir ištisų turnyrų atšaukimą dėl korupcijos (sumo atvejis Japonijoje).

„Tikriausiai sėdite galvodami: kodėl tai turi rūpėti man? Kas man darbo, kas vyksta Kinijoje, Japonijoje, ar Taivane? Bet prisiminkite, kad dabar tai yra viena didelė sporto lažybų rinka. Dauguma besilažinančių žmonių ir dauguma kompanijų yra Azijoje. Jie sugriovė savo pačių sportą, taigi ką jiems daryti? Jie nusisuko nuo Azijos ir pradėjo žvelgti į Europos sportą. Taip, jie statys ant Mančesterio „United“, Miuncheno „Beyern“, tačiau statys ir daugelyje kitų lygų iki pat olandų moterų futbolo antrojo diviziono. Patikėkite, tikrai nėra daug žmonių, kurie žiūri moterų antrojo diviziono futbolą Nyderlanduose, tačiau yra kinų lažybų stebėtojai, žiūrintys tas rungtynes ir gyvai pranešinėjantys į Šanchajų. Jie yra ir Lietuvoje, jie tai daro ir jūsų sportui“.

D.Hillo pasakojimas, matyt, gerokai nustebino su jo knyga nesusipažinusius diskusijos dalyvius. Seimo narys Žilvinas Šilgalis tik vėliau iškėlė klausimą: „Kaip atsiranda kokioje nors Azijos lažybų bendrovėje, pavyzdžiui, Panevėžio „Ekranas“ su Kėdainių „Nevėžiu“? Koks tikslas Azijos bendrovei tokias varžybas be susitarimo įtraukti į savo vadinamąjį meniu, jei visiškai aišku, kad nei vienas azijietis nestatys, nes visiškai nesusigaudo?“

„Atsakymas labai paprastas, – politikui atsakė V. Kačerauskas. – Žmonės azartiški, jie stato ant bet ko. Jie gali nežinoti nei sudėčių, nei nieko. Aš prieš tai, prisipažinsiu, darydavau tą patį, apie ką šnekėjo [D. Hillas] – komentuodavau tiesiogiai rungtynes iš Lietuvos arenų ir panašiai. Lietuvos moterų tinklinio lyga, šeštadienis, dešimta ryto, penki žiūrovai. Lažybų bendrovė renka 100 tūkst. eurų. Jie sako: mes dėl to ir mylim savo klientus – jie stato ir nesupranta už ką stato. Jie mato skaičiukus – tai tas pats, kas matyti ruletėje juoda-raudona. <…> Tik dėl azarto.“

IQ.lt