Mybet.lt: Losimu manija: kaip svajones apie laime virsta kosmaru (2 dalis)
Sekmes riteriai Po sekmes riterio isoriniu spindesiu, azartisko losejo, statancio savo gyvenima ant kortos, aura is tikruju slepiasi siaubingas zaidimas. „Tik beviltiskas losejas viska stato ant metimo“, raso aileris „Klastoje ir meileje“. atai jie: akmeniniai veidai, saltos minos – nieko daugiau, tik sustingusi neviltis. „Kad tik niekas nepastebetu, kaip as jauciuosi, kaip is tiesu man einasi“. Wolfgangui pavyko liautis, kol aistra losti dar nespejo peraugti i tikrai liguista potrauki, nors ir jis ant zaliojo stalo paliko gausybe markiu: „Retsykiais jausdavau liguista potrauki. Losimo namai mane suzavejo. Losiau ten siek tiek nervingai. Suspedavau net prie triju stalu vienu metu, kol praradau orientacija . Atmenu, karta vyriausiasis krupje, matant kitiems, priejo prie manes ir pasake ‘Eime su manimi’ . Tada pamaniau, o Dieve, kuo gi nusikaltau, o jis nusivede mane prie savo stalo ir tare: ‘Klausykite, juk losiate ir tai prie to stalo, privalote buti atidus. Ka tik islosete pinigu, mes jums atidejome . Tada atsikvepiau. Betgi, kaip sakiau, nebegalejau susivokti. Net nepastebejau, kad ten islosiau, nes kursavau ir losiau tarp triju stalu… sesis kartus pasiseke.Tiksliai prisimenu. Losiant septinta ji karta turejau laimetuosius pinigus ir visus juos praradau ta pati vakara “. Priklausomybe Azartiniai losimai igavo epidemijos masta . Nesvarbu, ar prie automatu, ar prie kilnesniu zaidimu kaip „Baccarat“, „Black Jack“ ar rulete. ais teiginys taikomas nekontroliuojamam liguistam losimui. Diplomuotas psichologas is Bremeno Gerhardas Meyeris paleido lavina , kai 1982 m. savo disertacijoje pavartojo „losimo manijos“ sa voka : „Losejas nebegali atsispirti azartiniu losimu poreikiui. Jis losia toliau, nesvarbu, ar kenkia sau paciam, ar savo socialinei aplinkai. Jei jau karta pradejo azartinius losimus, praranda kontrole statydamas, t.y. losia tol, kol nebelieka pinigu. aeima, profesija, interesai laikui begant vis labiau tampa salutiniu dalyku, kol pagaliau visus pojucius ir poelgius nukreipia i azartinius losimus. Kaip pasakoja losejai, nebegalintys arba nebenorintys losti, apima tokios busenos kaip vidinis nerimas, dirglumas, nemiga, netgi prakaitavimas, drebulys ir galvos skausmai. Kalbame ne apie priklausomybe, sutrikus medziagu apykaitai. Apimtiems azartiniu losimu manijos, fizines priklausomybes nebuna. i organizma nepatenka jokios medziagos, kaip pavyzdziui, alkoholikui. Losejo priklausomybe – tik psichine. Taciau tokia psichine priklausomybe issikristalizuoja kaip esminis elementas ir virsta manija, susijusia su tam tikromis medziagomis, todel ji ir tampa pagrindiniu terapijos pastangu objektu“. Naujesniuose tyrimuose minimas vadinamasis atlygio centras zmogaus smegenyse. Atrodo, jog kenciantys nuo kokio nors liguisto potraukio, nesvarbu, ar tai bus alkoholikai, narkomanai arba losejai, negaluoja del sio atlygio centro pernesamu cheminiu substanciju stygiaus. 1994 m. amerikieciu tyrinetojai nustate, kad losejams daug dazniau truksta receptorinio dopamino geno, palyginti su kita tiriama ja grupe. Tyrinetoju nuomone, sis genetinis variantas atlygio sistemoje padidina rizika tapti priklausomam. ivairios studijos su azartiniu losimu maniakais parodo, kad ju gyvenimo trukme gerokai sutrumpeja. Skundai del kraujotakos, sirdies ritmo sutrikimai, odos ligos, skrandzio opos taip pat ir dantu gedimai, per didelis liesumas arba apkunumas bei kitos fizines negalios yra ekscesyviniu losimu is pinigu padariniai. Pradzia – greita laime Viskas prasideda labai nekaltai, dazniausiai dideliu laimejimu ir viltimi, kad pinigus gali gauti lengvai, tarsi zaisdamas. 36-eriu metu Herbertas, dirbes vienos firmos agentu, teigia: „Is tikruju tai sukasi kiekvieno galvoje. Visi zmones svajoja pelnyti pinigu lengvai ir maloniai. Nebutinai utopines sumos, bet visuomet norisi maloniai gyventi ir kiek galima maziau dirbti“. Keletas laimejimu prie zaidimu automatu arba prie stalo, o gal bandymas atsilosti nuostolius isuka rata . itampa auga su kiekvienu losimu. Tikrasis pavojus gludi ne pralaimejime, bet islosime – tik i prieki, nuolat bandant kristi zemyn. 25 metu studentas Aleksandras aprasineja, kaip jis tai pradejo: „Is pradziu jauti malonuma vien tik ateidamas, nebutinai kaskart islosti pinigu. Reikalai pablogeja butent tada, kai laikui begant pralosi vis daugiau. O tada irgi paprasta, kai konstatuoji, jog jau valandu valandas esi cia, sedi, praktiskai kenti fizinius bei dvasinius skausmus, bet, nepaisydamas visko, losi toliau. Tada ir pastebi, tave jau itrauke, tu jau esi losejas maniakas“. Pagal Werner Gross
