Mokslinis staipsnis. Internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo problemos 3/3

4. Internetinių azartinių lošimų pasaulinės tendencijos

Šiame straipsnyje trumpai aptarę internetinių lošimų problematiką ir galimą teisinį jų reguliavimą pabandysime apžvelgti ir pasaulines internetinių lošimų tendencijas. Iš tiesų tendencijoms nustatyti būtina atitinkamą laiką stebėti teisinį reiškinį, tačiau šiame darbe remsimės jau apibendrinta informacija, anksčiau susisteminta kitų autorių. 2001 m. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai atskleidė įdomias visuomenės požiūrio tendencijas. Nottinghamo universiteto Psichologijos skyriaus mokslų daktaras M. Griffithsas nustatė, jog internetinius lošimus visuomenė vertina teigiamai (skirtingai negu įprastinius azartinius lošimus, kurie visuomenei asocijavosi su blogiu). Tyrimo metu nė vienas nepilnametis respondentas nenurodė lošęs internete, tačiau 4 procentai nepilnamečių respondentų susigundytų atsiradus galimybei tai pabandyti.

Beveik tuo pat metu Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų interneto panaudojimo tyrimų rezultatai šiek tiek skyrėsi nuo atliktų kontinentinėje Europoje. Tikėtina, jog šie skirtumai dėl geriau išplėtotos interneto infrastruktūros. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog bent 33 procentai interneto vartotojų jį naudoja visokiems žaidimams (tarp jų ir azartiniams). Įdomu tai, jog buvo nustatyta, kad nuo 1996 m. iki 2004 m. internetinių lošimų tinklalapių, pasiekiamų iš JAV, pagausėjo nuo 452 iki 377 00056.

Atlikta ir daugiau tyrimų, kuriais buvo analizuotas internetinių lošimų paplitimas bei priklausomybės nuo jų aspektai. Buvo pastebėta įdomi tendencija, iš dalies paaiškinanti didesnę priklausomybės nuo internetinių lošimų grėsmę. Internetas dėl savo inovatyvumo dažniausiai yra naudojamas jaunesnio amžiaus žmonių, ir šiaip pakliūnančių ir į kitas padidintos rizikos grupes. Į šiuos asmenis orientuojami ir internetiniai azartiniai lošimai. Be to, 2001 m. M. Griffithso atliktų tyrimų rezultatai parodė simbolinį jaunimo polinkį į lošimus, o vėlesnių, 2004 m. atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog 65–70 procentų 12–24 m. amžiaus žmonių per pastaruosius metus jau bent kartą lošė.

Bandomuosius internetinius lošimus (trial games) lošė apie 30 procentų nepilnamečių respondentų, o už pinigus lošė apie 4,6 procento. Net jei 2001m. M. Griffithso atlikto nepilnamečių respondentų tyrimo rezultatus vertintume kaip ne visai tikslius, vis tiek galima konstatuoti, kad 2004 m. lošimų pagausėjo keleriopai.

Labai įdomu tai, jog vieną rimčiausių priežasčių, dėl kurios paaugliai nelošia internetinių lošimų, tyrimo autoriai nurodo paauglių negalėjimą savarankiškai atlikti mokėjimų, o tai tik patvirtina šiame straipsnyje anksčiau išdėstytas mintis dėl internetinių lošimų reguliavimo galimybių ribojant ir kontroliuojant atsiskaitymus.

JAV Oregono valstijoje 2006 m. atlikus tyrimus taip pat paaiškėjo, kad palyginti su 2005 m. net 2,9 procento padidėjo internetinių lošimų bei lošimų telefonu. Siekdami objektyviau ir išsamiau apžvelgti pasaulines internetinių azartinių lošimų paplitimo tendencijas analizavome ir Šveicarijos darbo ir socialinių politinių studijų biuro atlikto lošimų bei priklausomybės nuo lošimų Šveicarijoje tyrimo rezultatus. Atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog apie 2 procentus azartinius lošimus lošiančių Šveicarijos gyventojų pirmenybę teikia internetiniams lošimams. Apie 42 procentus asmenų, besikreipusių pagalbos padidėjus jų priklausomybei nuo azartinių lošimų, daugiausia lošė ne kazino, 28 procentai probleminių lošėjų – ir kazino, ir ne kazino. Iš šių skaičių akivaizdu, jog internetiniai lošimai, kaip lošimai ne kazino, gali būti siejami su tam tikra probleminių lošėjų grupe.

Šveicarų mokslininkų duomenimis, probleminio lošimo proporcinės dalys: internetiniai lošimai – apie 13 procentų, o lošimai automatais – 81 procento. Labai įdomi statistika apie internetinio lošimo tendencijas 2007 m. balandžio 14 d. Norvegijos technologijos valdybos (Teknologirådet) išspausdinta kaip naujienų biuletenis.

Biuletenyje nurodoma, jog 2006 m. apie 230 000 norvegų lošė internete. Iš jų 51 procentas lošė tik užsienio valstybių internetiniuose puslapiuose, o bendra statymų suma buvo 5,3 mlrd. NOK (630 mln. EUR). Nurodoma, jog tiesiog žaibiškai gausėja internetinių lošimų, o lošiančių internete asmenų kiekvienais metais vis gausėja. Įdomiausia tai, jog Norvegijos technologijos valdyba savo pasiūlymuose, kaip būtų galima kontroliuoti lošimus internete, pateikė analogiškus pasiūlymus tiems, kuriuos mes jau aptarėme šiame straipsnyje analizuodami galimą idealų internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo modelį. Technologijos valdyba skyrė šias tris reguliavimo alternatyvas:

1. Teisiškai reikalauti iš interneto paslaugų teikėjų blokuoti užsienio lošimo interneto puslapius, juos filtruojant.

2. Uždrausti Norvegijos finansų institucijoms iš lošėjų sąskaitų pervesti pinigus lošimo organizatoriams.

3. Liberalizuoti Norvegijos lošimų rinką ir leisti internetinius lošimus juos atitinkamai licencijuojant ir reguliuojant.

Apibendrinant pastebėtas internetinių azartinių lošimų plitimo tendencijas pažymėtina, jog daugelis pasaulio valstybių vis dažniau susiduria su šių lošimų keliamomis problemomis. Vis dažniau užsienyje yra atliekami tyrimai, kurių objektu tampa internetiniai lošimai. Pastebėtos tendencijos tik patvirtina faktą, jog internetiniai azartiniai lošimai visose pasaulio šalyse vis sparčiau plinta. Valstybės, kurios laikėsi konservatyvios azartinių lošimų draudimo ar reguliavimo strategijos, plintant visuotiniam internetui turi skubos tvarka peržiūrėti savo teisinį reguliavimą ir prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo realybės.

Internetiniai lošimai pasižymi tuo, jog internetas veikia nuolat ir niekada neišsijungia, dėl to lošti jame galima bet kurią dieną, bet kuriuo paros metu. Lošimai internete gali būti prieinami neišeinant iš namų. Kadangi lošti gali kiekvienas asmuo, užsiregistravęs interneto svetainėje, kyla rizika, jog nevaržoma lošimo prieiga gali pasinaudoti nepilnamečiai asmenys. Lošiant internete nėra jokių saugiklių, ribojančių galimybes lošti asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Lošimas internete vyksta dideliu greičiu greitai lošėjui sužinant lošimo rezultatą, o tai laikytina viena iš pagrindinių priežasčių greitai atsirasti priklausomybei nuo azartinių lošimų. Be to, esant dideliam lošimų greičiui didėja tikimybė greitai pralošti turimus pinigus. Esant šioms ir kitoms rizikoms visų valstybių įstatymų leidėjams būtina imtis aktyvių priemonių ir kurti mechanizmus internetiniams azartiniams lošimams reguliuoti.

Išvados

Rengiant šį straipsnį surinktos medžiagos apie internetinius azartinius lošimus analizė patvirtino iškeltą hipotezę, jog šie azartiniai lošimai greitai plinta, ir yra sudėtinga juos reguliuoti. Internetas, būdamas ypatingas technologijomis pagrįstas techninis socialinis reiškinys, šiuo metu jau yra pripažintas visų laikų greičiausiai paplitusia elektronine technologija. Per 7 metus jis paplito daugiau negu 30 procentų visų JAV namų ūkių, tuo tarpu analogiško masto elektrifikacijai prireikė 46 metų, o telefonizacijai – 38 metų. Dėl valstybių negalėjimo reguliuoti interneto toks reiškinys kaip internetiniai azartiniai lošimai paplito žaibišku greičiu, o tai ir leidžia prieiti prie tam tikrų šio darbo išvadų:

1. Plintant interneto tinklo prieigai, internetui populiarėjant pasaulyje plinta nauja priklausomybės forma – priklausomybė nuo azartinių lošimų internete. Lošimai internete pasižymi dideliu greičiu, anonimiškumu, lengva ir laiko neribojama prieiga. Šios priežastys lemia vis didėjančias socialines problemas dėl liguisto asmenų potraukio lošti, taip pat vis didesnį valstybių bejėgiškumą kontroliuojant azartinius lošimus internete. Internetinė lošimo prieiga suteikia techninę galimybę lošti net ir nepilnamečiams arba apsvaigusiems asmenims, kitoms rizikos grupėms, dėl to būtina šį procesą teisiškai reglamentuoti ir kontroliuoti.

2. Išanalizavus galimas internetinių lošimų draudimo bei jų reguliavimo alternatyvas vienareikšmiškai buvo prieita prie išvadų, jog šių azartinių lošimų draudimas negali būti efektyvus, jei bent viena pasaulio valstybė leidžia legaliai veikti internetinių lošimų svetainėms. Interneto tinklas neturi sienų. Taigi net ir internetinius lošimus draudžiančių valstybių vartotojai nevaržomai gali pasiekti kitose valstybėse veikiančius internetinių lošimų teikėjų puslapius, ir valstybės neturi efektyvių priemonių šiam reiškiniui stabdyti.

3. Atsižvelgdamos į tai, jog įprastinis teisinis reguliavimas negali būti efektyvus reguliuojant santykius interneto erdvėje, valstybės turėtų kurti bei diegti internetinių lošimų reguliavimo koncepcijas, atitinkančias šiuolaikines technologijas, ir galėtų bent minimaliai reguliuoti internetinių azartinių lošimų paplitimą. Tokios kontrolės priemonės idealiu atveju turėtų apimti šiuos aspektus:

– valstybės turėtų veikti išvien (tai būtų daug efektyviau negu pavieniui);

– reguliuodamos internetinius azartinius lošimus valstybės tuo pat metu turėtų reguliuoti visus internetinių lošimų elementus, tokius kaip lošimų prieigos blokavimas, atsiskaitymų ribojimas. Reiktų nustatyti atitinkamus įpareigojimus finansų institucijoms;

– įprastines teisės aktų numatytas sankcijas (bauda, licencijos atėmimas) įstatymų leidėjai turėtų derinti su specifinėmis „internetinėmis“ sankcijomis (įtraukimas į juoduosius sąrašus, IP adreso blokavimas, filtravimas ir kt.);

– internetiniams azartiniams lošimams reguliuoti galėtų padėti sukurtas naujas(-i) registras(-ai), į kurį(-uos) būtų įtraukiami asmenys, kurių teisės lošti turėtų būti ribojamos (nepilnamečiai, patenkantys į rizikos grupes, savanoriškai įsitraukę į minėtus registrus);

– naujai sukurtų registrų naudotojai galėtų būti internetinių bei įprastinių lošimo paslaugų teikėjai, interneto prieigos paslaugų teikėjai, lošimų kontrolės institucijos, finansinės institucijos, medicinos įstaigos, kt.;

– padėti kontroliuoti internetinius lošimus galėtų kompetentingų valstybės institucijų įsteigti ir jų prižiūrimi interneto serveriai, kuriuose vieninteliuose galėtų būti internetinių lošimų svetainės, jas valstybei atitinkamai prižiūrint ir kontroliuojant jų veiklą, stebint informacijos srautus.

4. Atsižvelgdami į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymais internetiniai azartiniai lošimai iš viso nereguliuojami, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui taip pat pateiksime šias rekomendacijas ir pasiūlymus internetiniams azartiniams lošimams reguliuoti:

– Būtina sukurti naują azartinių lošimų Lietuvos Respublikoje reguliavimo koncepciją, į ją įtraukiant naują lošimų rūšį – internetinius azartinius lošimus; teisės aktais sureguliuoti interneto naudojimą lošimams apskritai;

– Reiktų sukurti internetinių azartinių lošimų licencijavimo bei kontrolės mechanizmus;

– Reiktų imtis teisinių organizacinių priemonių, kad Lietuvos Respublikoje išduotos licencijos neturintys užsienio internetinių azartinių lošimų organizatoriai Lietuvos gyventojams negalėtų teikti internetinių lošimų paslaugų. Bendradarbiaujant su interneto

paslaugų teikėjais reikėtų blokuoti licencijų neturinčių internetinių lošimų organizatorių svetainių adresus;

– Reikėtų imtis teisinių organizacinių priemonių, jog nebūtų galima vykdyti atsiskaitymų per Lietuvos Respublikos komercinius bankus, jei šių atsiskaitymų tikslas – atsiskaityti su licencijų neturinčiais paslaugų teikėjais už Lietuvos Respublikoje vykdomus internetinius azartinius lošimus.