Man visi lošėjai mirę

2015-12-23 15:47

Artėja Kalėdų metas, kuris vieniems taps trumpomis atostogomis su artimaisiais, kitiems galimybe susitaikyti ar atleisti, vagims - darbymetis, o kažkam vilties valandėlė ar nerimo ir įtampos sukaustytas laukimas. Kodėl visi gyvena taip skirtingai? Juk taip norėtųsi gero visiems. Taip būtų smagu, kad visi išlaidaujantys, lakstantys po parduotuves iš tiesų galvotų tik kaip sukurti šventę ir ramiai sutiktų šventes.

Noriu pakalbėti apie keletą mirtinų nuodėmių, kurias daro šių dienų žmonės. Nevok, nežudyk, nepaleistuvauk - trys nuodėmės, kurios baisios, bet dar niekis, palyginus su šiomis. Pirmoji jų - naivumas. Naivūs lengvatikiai žmonės susigadina gyvenimus dažniausiai dviem būdais - lošdami azartinius žaidimus arba kazino, arba skolindami lošėjams. Žmogus neskolintų bet kam, neskolintų nepažįstamam, bet skolina tam, kuris gerai ir solidžiai atrodo. Tokias šiurpias emocijas sukėlė 15min straipsnis {Nuoroda}. Paskolinti žmonės susigundo dėl to, jog jiems pažadamos didelės palūkanos ir patiki svetimo velniškai sėkmingo žmogaus įvaizdžiu, susižavi jo vairuojamu automobiliu, pažadais ar papasakotomis išgalvotomis verslo istorijomis ar investicijomis. Noriu visiems palinkėti niekada neskolinti. Net gi pažįstamiems. Ne kartą esu sulaukęs žinutės Facebooke ar skambučio iš senų pažįstamų, kurie degradavo. Dažniausiai prašymai pasiskolinti skambėdavo taip: Labas, paskolink 500, grąžinsiu 1000. Arba panašiai. Tai lošėjo arba narkomano “gliukai”. Yra žmonių, iš kurių negalima atimti regėjimo, klausos ar kalbėjimo dovanos, bet mes galime pasirinkti jų negirdėti, nematyti ir laikyti neegzistuojančiais, tereikia suvokti, kada laikas tą žmogų visam laikui užblokuoti, izoliuoti, vengti. Negirdėti jokių jo pažadų, atsiprašymų, pasiteisinimų. Tokie žmonės gali suregzti pačią jautriausią istoriją gyvenime ar grasinti pasitraukti iš gyvenimo, lyg tai jums tai nebūtų vis vien. Kodėl taip bjauriai ir šaltai kalbu? Todėl, kad lošėjai yra labai labai baisus dalykas. Lošimą išugdo tingumo, apsileidimo yda ir vilties spindulėlis, sužibęs lyg kazino dekoracijos lemputė kviečianti į vidų, žiūrinti į tave ir dainuojanti: atplauk, lyg upė Merkys ir pramerk viską ką turi… Galėtų kokie dirbtiniai papai sudainuoti šiuos žodžius savo pop grupėje per fonograminį pažiovavimą kokios nors provincijos eglutės įžiebimo ceremonijoje. Būtų labai aktualus dalykas.

Kazino lošėjai, prostitutės ir narkomanai - tos pačios kategorijos žmonės, tik lošėjai atrodo apgaulingai. Jie gali vis dar turėti užstatytą namą, prabangų automobilį ar grynųjų pinigų sumas, skolintas iš kitų, manipuliuojant materialiais šūdais. Neapsigaukite! Turtingas žmogus nesako to ir tuo nesipuikuoja. Turtingas žmogus žino savo vertę ir ką turėjo patirti, kad toks taptų. Jam niekada nebus gana ir jis žino, kad kalbėdamas įsigys tik priešų, kurie gali pastoti jam kelią, konkuruoti, pavydėti ir kitaip trukdyti mėgautis tuo, ką užsidirbo. Giriasi ir puikuojasi tik padugnės. Kadangi padugnės neturi dvasinių vertybių, jie puikuojasi tuo, ką išlošė, pasiskolino ar nusipirko už skolintus, rastus ar pavogtus pinigus. Žmonės, netikėkite tuo, kas auksu tviska, netikėkite tais, kurie susigundė lengvais pinigais, pažadais ir šildosi kito šlovės spinduliuose.

Neseniai mirė du mano pažįstami. Jie dar gyvi, bet mirė man kaip draugai ir kaip pažįstami. Aš juos pašalinau iš socialinių tinklų ir vengsiu bet kokio bendravimo ir kontakto su jais tikrovėje. Jie tiesiog “užsitaggino”, jog yra kazino. Abu juos žinojau nuo mažens. Augo problematiškose šeimose, turėjo protinių ir fizinių gabumų, bet priklausė tai rizikos grupei, kurie ateitį siedavo su tokiais faktoriais kaip: jei “laimėtų milijoną” ar “gautų palikimą”. Lietuvoje nepritapo, emigravo. Kartais grįžta. Pagerti iš nevilties. Ir vienas ir kitas buvo dūšios žmonės, sulaukę patyčių dėl nepritekliaus ir turėję kitokių kompleksų. Būtų naivu manyti, kad jie išloš ir sustos. Būtų naivu manyti, jog tai socialiniai lošėjai, kurie užsuko pralošti tam tikrą sumą, pasižmonėti. Kazino toks dalykas, kuris iš pradžių žmogui įžiebia viltį, palepina naujoko sėkme, o vėliau melžia kaip nešertą karvę, kuri privalo duoti pieno, pati nieko neėsdama. Lošėjai greitai prasigeria, sėda ant kitų priklausomybių. Prasiskolina, tikėdamiesi, jog investavę tuos pačius pinigus į lošimą atsiloš, grąžins skolas ir daugiau niekada nebeis atgal. Bet eina, net jei ir iš tiesų išlošia. Lošimai pirmiausia atima sveikatą, išsekina. Vėliau priverčia nukirsti artimus ryšius su artimaisiais. Vėliau įvyksta atsiprašymo ir atleidimo procesas, kuris po to vainikuojamas vagystėmis, aferomis ir bet kokie ryšiai galutinai nutraukti. Tada lošėjas išgyvena kryžkelę - žinodamas, jog yra niekam nebereikalingas šūdo gabalas, jog prarado viską, ką turi, nusprendžia arba pasitraukti iš gyvenimo, arba lošti iš savo gyvenimo. Didžioji dalis lieka. Ir lošėjai gyvena tarp mūsų. Lošėjai - visi priklausomybių turintys žmonės, kurie yra pavojingi visuomenei. Jei kažkas iš jūsų draugų turi įsikėlęs kortų nuotrauką Facebooke, jei žaidžia “juokais” azartinius žaidimus, jei vaikšto į kazino ar tuo žavisi, įsivaizduokite, jei jis juokais vietoj heroino leistųsi vandenį, jei Facebooke juokais postintų savižudžio atsisveikino laiškus ar keltų supjaustytas savo rankas. Tai tas pats. Ta pati mirtis, tas pats velnias, tik kitu pavadinimu, kituose apdaruose.

Sklido gandų, kad uždarys greito kredito įmones ir pasipylė triumfą skleidžiantys komentarai - kaip gerai, kad nebebus tų, kas griauna žmonių gyvenimus. Ne lažybų bendrovės, ne kazino ir ne greitieji kreditai griauna žmonėms gyvenimus, o patys žmonės. Žmonės, atsiprašant, nori gyventi nieko neveikdami, tingėti, būti svarbūs, turėti nuomonę ir “laimingai gyvendami”. Mes nesuteiksime jiems to, jei meluosime ar jų nematysime. Reikia juos gydyti kuo įmanoma anksčiau ir suteikti prevencinę pagalbą arba ignoruoti, kad visi tokie bendrautų tik tarpusavyje, kol galiausiai jiems tai atsibos ir jie darys išvadas, norės keistis.

Šiuo postu noriu ne palinkėti visiems būti atlaidesniems, bet priešingai - nesuskysti ir nedovanoti skolų, kas iš jūsų pasiskolino, netoleruoti mirtinų nuodėmių “vardan pramogos” ar “laisvalaikio praleidimo”. Jei blaivo protas atsakingai veikia ir apsaugo nuo lošimų, o girto lekia pragerti, pramižti viską, tai tas žmogus gali nulėkti ir į stotį papisti sušvinkusių zombių. Sveikinu visus, kas neturi problematiškų pažįstamų ir linkiu, kad tokie neatsirastų jūsų aplinkoje. Kas turit drauguose skolininką, lošėją ar narkomaną, geriausia dovana, kurią galite padovanoti jam ir sau - ignoruokite jį.

P.s. kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis ir tik jis pats viską sprendžia. Kol jis sugeba save kontroliuoti, žino savo galimybes ir ribas ir kol tai nepaliečia aplinkinių ir jiems nekenkia, tol jam viskas leidžiama. Aš irgi toleruoju viską, kas nekenkia kitiems. Kas neprovokuoja, kas nemenkina kito ir neverčia puikuotis. Jei iš tiesų egzistuoja toks dalykas, kaip socialinis poreikis pralošti savo malonumui ir iš tiesų žmonės tai sugeba, aš tai toleruoju. Bet retas sugeba atsilaikyti. Jei du simpatiški nepažįstami, simpatiški žmonės atsiguls į vieną lovą be drabužių, tikrai maža tikimybė, kad jie vienas kitam bus įdomesni kaip asmenybės, nei tai, kas tarp jų dviejų galėtų nutikti [pavyzdukas].

P.p.s. jei kas nors supyko ar įsižeidė - puiku, tikiuosi šis tekstas jums padės lošti atsakingai arba išvis atsisakysite šio pomėgio.

http://arbaarba.blogas.lt/