Lošimų prižiūrėtojai siūlytų atsisakyti išloštų sumų apmokestinimo

Lošimo namuose, bingo, totalizatorių ar automatų salonuose išlošę pinigų neturėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mano Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininkas Česlovas Kazimieras Blažys. Šis mokestis, anot jo, yra pernelyg sudėtingai administruojamas, todėl esą vertingesnis siūlymas būtų apmokestinti lošimo namų apyvartą.

Kol kas atitinkamos GPM įstatymo pataisos nepateiktos, tačiau VLPK savo nuomonę dėl išloštų sumų apmokestinimo yra pareiškusi Finansų ministerijai.

VMI turi būti informuota apie didesnes nei 3500 Lt išloštas sumas, tačiau 24 proc. GPM tarifu apmokestinamos turi būti kiekvienas išloštas litas. Anot Č. K. Blažio, iš šio mokesčio surenkamos sumos nėra didelės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, gyventojai savo pajamų deklaracijose nurodė, kad pernai iš azartinių lošimų gavo per 1,5 mln. Lt pajamų.

Trečiadienį su premjeru Gediminu Kirkilu susitikęs VLPK pirmininkas žurnalistams sakė, kad siūloma keisti Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymą numatant mišrų lošimo namų apmokestinimą - imti ne tik fiksuotą mokestį nuo lošimo įrenginių skaičiaus, bet ir apmokestinti apyvartą. Taip pat naujai parengtoje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje numatyta dar labiau griežtinti lošimų namų veiklą ir jų steigimąsi, reikalaujant stambinti lošimo namus.

„Gerokai sunkiau yra kontroliuoti, kai yra daug ir smulkių lošimo įstaigų, taip pat jos būna plačiau išsimėtę po visą teritoriją, taigi labiau prieinamos gyventojams, o tai nėra pageidautina. Norisi, kad šis verslas būtų plėtojamas saikingai, socialiai atsakingai, nes žinome tas neigiamas pasekmes, kurios yra sukeliamos šio specifinio verslo", - sakė jis.

Anot Č. K. Blažio, įsigaliojus reikalavimui kiekvienam einančiam lošti į lošimų namus parodyti pasą šiek tiek sumažėjo lankytojų, tačiau padidėjo lošimų organizatorių apyvartos.

VLPK taip pat yra sulaukusi maždaug 600 lošėjų prašymų jų nebeįleisti į lošimo namus. Naujai parengtame įstatymo projekte numatyta, kad parašius tokį prašymą sprendimo nebūtų galima keisti metus. Dabar persigalvoti galima bet kada.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas tvirtino, kad įstatymas „dėliojamas iš oro", nes esą nėra jokių nepriklausomų rinkos tyrimų, auditų, nepaisoma brandžių Vakarų Europos valstybių patirties.

Asociacija siūlo nedelsiant stabdyti naujų lošimų vietų steigimą, atlikti išsamų auditą ir jo išvadų pagrindų kurti rinkos reguliavimo strategiją.

Lietuvoje šiuo metu yra 29 lošimo namai.