Lošimo bendrovės ragina vyriausybę nežlugdyti lošimų verslo
Trys lošimų verslo bendroves vienijančios asociacijos kreipėsi į Vyriausybę prašydamos neskubėti pritarti Azartinių lošimų įstatymo projektui.
Verslininkų teigimu, pritarus įstatymo projektui, gali būti padaryta milžiniška žala verslui - pertekliniai apribojimai privers uždaryti didelę dalį lošimo namų, lošimų automatų salonų ir lažybų punktų, dėl ko darbo neteks apie 600 žmonių, o į biudžetą nebus surinkta dešimtys milijonų litų.
Į Vyriausybę kreipėsi Lažybų organizatorių aljansas, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija bei Lietuvos lošimo operatorių asociacija.
"Naujojo įstatymo projekto turinį galime vertinti kaip lošimo paslaugų verslo naikinimą. Azartinių lošimų rinka Lietuvoje socialinių rizikų prasme šiuo metu yra viena saugiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių, mes skatiname socialiai atsakingą lošimo organizatorių elgesį šių paslaugų vartotojų atžvilgiu, todėl nėra jokios būtinybės dar labiau griežtinti verslo reguliavimo", - teigiama asociacijų kreipimesi.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje probleminis lošimas paplitęs mažiausiai iš visų ES valstybių, o lošimų organizatorių finansiniai rodikliai yra patys prasčiausi, palyginti su kitomis šalimis. Skaičiuojama, kad šiandien lošimų paslaugoms vidutiniškai Lietuvos gyventojai skiria 6 kartus mažiau lėšų nei ES vidurkis.
"Naujasis Azartinių lošimų įstatymo projektas sukurtas neatlikus lošimų paplitimo tyrimo, tačiau vis tiek nustatomi nauji, niekuo nepagrįsti reikalavimai lošimo įrenginiams, taip pat ir patalpoms, kuriuose organizuojami lošimai. Kompleksinis tokių reikalavimų įgyvendinimas reikštų, kad daliai bendrovių teks nutraukti savo veiklą. Taip pažeidžiamas verslo nuspėjamumo principas, kurio turėtų laikytis ir valdžia ir lošimų organizatoriai - užtikrinti sąlygas vystytis atsakingam verslui ir užkirsti kelią nelegaliai veiklai", - teigia verslininkai.
Savo ruožtu verslo atstovai siūlo Lietuvoje verčiau stiprinti nelegalių lošimų kontrolę. Pasak jų, nelegalūs lošimai skatina kitas nusikalstamas veikas: sukčiavimą, mokesčių slėpimą, pinigų plovimą ir t.t. Dėl to valstybė praranda šimtus milijonų litų, kurių dalį būtų galima skirti visuomenės naudos, sporto finansavimo ar kitoms labdaros reikmėms. Verslininkų nuomone, konkurencija privalo būti sąžininga ir turi būti kovojama ne tik su fiziškai egzistuojančiomis nelegaliomis lošimo vietomis, bet ir su nelegaliais interneto lošimų organizatoriais.
"Naujuoju įstatymo projektu griaunamos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros galimybės, atgrasomi investuotojai iš užsienio, didinami lošimų priežiūros administraciniai kaštai bei našta. Kartu didinami Lošimų priežiūros tarnybos kontrolės įgalinimai, tačiau nesuteikiamos reikalingos funkcijos, kompetencijos ir įgalinimai atlikti tikrojo reguliuotojo vaidmenį", - tvirtina asociacijos.
Jų teigimu, 2008 metais beatodairiškai padidinus lošimų mokestį rinka susitraukė daugiau kaip 40 proc., ir šiuo metu vis dar sunkiai atsigauna po skaudžių finansinės krizės padarinių. Net 4 bendrovės buvo priverstos nutraukti savo veiklą, prarasta beveik 1000 darbo vietų, t.y. apie 34 proc. visų lošimų srities darbuotojų, o valstybės planuoto 18 mln. litų kasmetinio mokestinių pajamų padidėjimo taip ir nesulaukėme.
Asociacijų duomenimis, šiuo metu lošimų rinkoje Lietuvoje dirba daugiau kaip 1800 žmonių, o į valstybės biudžetą vien tik loterijų ir lošimų mokesčio surenkama apie 29 mln. litų per metus.
atn.lt
