Lietuvos vyskupų pareiškimas dėl ketinimų Lietuvoje legalizuoti azartinius lošimus
Trutputį istorijos iš azartinių lošimų legalizavimo.
1999 lapkričio 3
Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse sustiprėjo agitacija legalizuoti Lietuvoje azartinius lošimus, todėl jaučiame pareigą paaiškinti Katalikų Bažnyčios poziciją šiuo klausimu.
Bažnyčia teigia, kad azartiniai lošimai yra neleistini doriniu požiūriu, kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms. Be to, lošimo aistra gali stipriai pavergti žmogų (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 2413).
Azartinių lošimų namai doriniu požiūriu yra nepriimtini, nes įkūnija neteisingumą ir sudaro sąlygas klestėti nusikaltimams. Įvairūs sociologų, psichologų ir psichiatrų tyrimai užsienyje rodo, kad nuo 6 iki 8 proc. lošiančiųjų azartinių lošimų įstaigose tampa kompulsyviais lošėjais, t. y. išsivysto psichinė priklausomybė su visais iš to kylančiais asmenybės žlugimo padariniais. Lošimo namuose, kaip rodo praktika, dažnai klesti sukčiavimas, prostitucija ir daugelis kitų nusikaltimų. Skaudu, kai visa tai pridengiama juridinio legalumo šydu.
Bažnyčia, gindama žmogaus orumą, draudžia verslus, kurie pavergia žmogų. Septintasis įsakymas „Nevok!” draudžia užsiimti įvairiais egoistiniais ar pasipelnymo sumetinais grindžiama veikla arba verslais, kurie pavergia žmones, nepaiso jų asmens orumo, perka, parduoda ir išmaino juos kaip prekę (plg. KBK, 2414).
Bažnyčia smerkia papiktinimus. „Papiktinimas yra sunkus nusikaltimas <…>. Papiktinimu nusikalsta, kas leidžia įstatymus ar kuria visuomenės struktūras, sukeliančias dorovinį nuosmukį ir religinio gyvenimo pakrikimą (KBK, 2284, 2286). Leisdami azartinių lošimų verslą, įstatymo leidėjai įteisina amoralią žmonių gundymo „turėti neįdedant triūso” sistemą. Dėl to „turėjimu” džiaugiasi tik saujelė lošimo verslo savininkų. Daugumai sugundytųjų tenka tik „netekimas”, o silpniausieji iš jų paverčiami vergais. Sužlugdytas gyvenimas, iširusios šeimos priveda tokius žmones net iki tragiškos mirties. Bažnyčia vienareikšmiškai nurodo, kas už tai atsakingas: „Kas, naudodamasis savo turimomis galiomis, sudaro blogiui palankias sąlygas, nusikalsta papiktinimu ir yra atsakingas už tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamą blogį” (KBK, 2287).
Įteisinus azartinių lošimų namus, būtų atvertas kelias nešvariu pasipelnymu suinteresuotiems asmenims, o visuomenei liktų trupiniai nuo jų medžiaginio pelno ir nesuskaičiuojami moraliniai nuostoliai.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas
(Paskelbta „Bažnyčios žiniose“, 1999 lapkričio 15, Nr. 21)
