Lietuvos lažybų rinkos nuostolingumas pernai sumažėjo iki 1,8 mln. Lt

Lietuvos lažybų rinkos nuostolingumas pernai sumažėjo, tačiau visos trys lažybas šalyje organizuojančios bendrovės 2004-aisiais vėl patyrė nuostolių.

Bendri lažybas organizuojančių bendrovių nuostoliai siekė 1,8 mln. litų ir, palyginti su 2003 metais (1,91 mln. litų), sumažėjo 5,8 procento.

Rinkos dalyvių teigimu, nuostolingą lažybų verslą šalyje lemia nepamatuota plėtra besiremianti aktyvi konkurencija bei netobulas Azartinių lošimų įstatymas.

Remiantis bendrovių 2004 metų veiklos ataskaitomis, didžiausią - 1,092 mln. litų - nuostolį patyrė bendrovė "Orakulas". Palyginti su 2003 metais, nuostolį ji sumažino 9,1 procento.

Lažybų rinkos lyderės "Top sport" nuostoliai pernai sumažėjo 4,2 proc. ir sudarė 525 tūkst. litų.

"Omnibeto" nuostoliai išaugo 15,7 proc. iki 186,93 tūkst. litų.

Pasak "Orakulo" vadovo Andriaus Ališausko, pagrindinė lažybų rinkos nuostolingumo priežastis - per lėtas jos augimas.

"Šios dienos konkurencinė aplinka tarp lažybų bendrovių rodo, kad vyksta rinkos dalies didinimas pelningumo arba maržos sąskaita. Kitas aspektas - konkurencija su loterijų organizatoriais, kai iš esmės toms pačioms veikloms taikomos labai skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, loterijoms leidžiama pilnai reklamuotis, o lažyboms apribojimai tokie griežti kaip neriboto laimėjimo azartiniams lošimams", - sakė A.Ališauskas.

"Omnibeto" direktoriaus Vygerdo Joniko teigimu, Lietuvoje lažybų punktų plėtra vyksta daug greičiau, negu formuojasi pats rinkos poreikis, ir tai sąlygoja per dideles organizatorių išlaidas.

"Su lažybų organizatorių pajamom viskas tvarkoj - 7 mln. litų, problema yra per didelės išlaidos, nes kepama daug lažybų punktų, kas padidina savikainą. Lietuva greit pasieks Londono lažybų punktų tankumą, tačiau ten lažybos turi 130 metų tradicijas. Lietuvoje gyvas toks mentalitetas - labai aršiai dalyvauti konkurencinėje kovoje", - kalbėjo V.Jonikas.

Jis teigė, kad "Omnibetas" rinksis vakarietišką lažybų organizavimo modelį - steigs ir lažybų punktus, ir skatins lažybas internetu, kas labai sumažina paslaugos savikainą ir yra patogu klientams. "Omnibeto" vadovas prognozuoja, kad šiemet bendrovė dirbs pelningai arba patirs ne daugiau kaip 50 tūkst. litų nuostolį, o nuo 2006 metų uždirbs pelno.

"Top sport" vadovas Gintaras Staniulis teigė, kad lažybų verslą Lietuvoje stabdo netobuli įstatymai.

"Pavyzdžiui, 10 tūkst. litų pastatęs klientas, laimėjęs 15 tūkst., turi sumokėti 33 proc. mokesčių nuo visos laimėtos sumos, o ne nuo skirtumo. Tai stabdis lažybų verslui, bandom su tuo kovoti. Kitas dalykas - lažybos dar naujas verslas Lietuvoje, o Azartinių lošimų įstatymas visiškai riboja reklamą, negalime net pateikti lažybų kursų ir koeficientų", - pasakojo G.Staniulis.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos specialistų duomenimis, lažybų rinkos pelningumą mažina ir organizatoriams tenkantys didesni mokesčiai nei kitokius azartinius lošimus organizuojančioms šalies bendrovėms.

Pavyzdžiui, skaičiuojant bendrovių pernai pasiektą veiklos rezultatą ir jų sumokėtus mokesčius, išeina, kad riboto laimėjimo automatų salonus bei lošimo namus (kazino) valdančios bendrovės pernai mokesčiams skyrė 13-14 proc. savo pajamų. Tuo tarpu pagal Azartinių lošimų įstatymą lažybų bendrovėms mokesčiai siekia 15 proc. nuo veiklos rezultato.

Pasak V.Joniko, Lietuvoje užtektų 30-35 lažybų punktų. Dabar šalyje jų yra apie 130. Skaičiuojant, kad per mėnesį išlaikyti vieną lažybų punktą kainuoja vidutiniškai 5 tūkst. litų, per metus išlaidos siekia 7,8 mln. litų.

Tuo tarpu lažybų bendrovių veiklos rezultatas pernai sudarė 7 mln. litų - gauta 49,78 mln. litų įplaukų, o 42,75 mln. litų išmokėta laimėjimams.