Lažybų punktai kraustosi kitur?

„Aukščiausi šalies pareigūnai sako, kad jiems labai patinka skaidrus skandinaviškas verslas. Mes irgi tokie būsime – mokėsime mokesčius Skandinavijoje”, – paskelbė „TonyBet” savininkas Antanas Guoga. Panašiai gali pasielgti ir kitos lažybų kontoros.

Jau ne pirmus metus Lietuvoje kryžiuojamos ietys dėl lažinimosi internetu, rašo „Lietuvos rytas“.

Iš pradžių tai buvo griežtai draudžiama, vėliau šalyje registruotos įmonės galėjo leisti klientams internetu atlikti statymus, o dar po kurio laiko – ir pervesti ar atsiimti pinigus naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Rengiasi griežtai tvarkai

Tačiau netrukus varžtai vėl bus priveržti: teismo sprendimu besivadovaujanti Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nurodė keturioms Lietuvoje veikiančioms lažybų bendrovėms nuo šio mėnesio pabaigos pakeisti reglamentus, nutraukti lažybas internetu ir pinigų priėmimą šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.

Ką tai reiškia? Greičiausiai lažybų kompanijoms teks kraustytis į užsienį. Mat lažybų punktai ir taip uždaromi vienas po kito, nes sąnaudos jiems išlaikyti pernelyg didelės.

Nelygu įmonė, internetu vyksta apie 65–85 proc. visų lažybų.

Uždraudus šią veiklą taps nebereikalinga didžiulė darbuotojų – lažybų tarpininkų, informacinių technologijų specialistų, matematikos ekspertų – armija.

Iš viso trys didžiosios Lietuvos lažybų bendrovės yra įdarbinusios apie 400 žmonių. Nemažai iš jų yra aukšto lygio specialistai, prisivilioti iš užsienio.

Tenka skėsčioti rankomis

„Mes esame tiktai įstatymo vykdytojai”, – apgailestavo LPT direktorė Edita Bishop.

Anot jos, Seime jau įregistruoti net du Azartinių lošimų įstatymo variantai, kuriuose kalbama ir apie lošimą internetu.

Tačiau kada senasis įstatymas gali būti pakeistas, lieka tiktai spėlioti. Užtat tuo kuo puikiausiai naudojasi užsienyje registruotos lažybų arba azartinių lošimų bendrovės.

Jos sukuria lietuviškas interneto svetaines ir nusiurbia milžinišką klientų skaičių iš mūsų šalies kontorų, nors mokesčių į valstybės biudžetą nesumoka nė cento.

Lietuvoje įsikūrusios įmonės priverstos taikytis prie pasenusių normų ir normaliai konkuruoti nepajėgia.

„Akivaizdu, kad reikia naujo įstatymo ar bent pataisų, kurios reglamentuotų šį sektorių. Šiuo metu didžiausia bėda yra būtent nelegalūs paslaugų teikėjai.

Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Daniją: šioje valstybėje irgi buvo nemenkų bėdų, tačiau ji neseniai legalizavo lošimą internetu. Nelegalių paslaugų teikėjų teliko gal kokie 5 procentai – visi kiti įsiregistravo ir veikia pagal įstatymus”, – pasakojo LPT vadovė E.Bishop.

Netenka 100 milijonų litų

Apie tai, kad šešėliniai konkurentai užimtų penkis ar net dešimt procentų rinkos, Lietuvos lažybų bendrovių savininkai gali tiktai pasvajoti.

Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad 10–15 populiaresnių užsienio lažybų kontorų, kurios nėra įregistravusios savo veiklos Lietuvoje, tačiau siūlo paslaugas internetu, valdo ne mažiau kaip pusę mūsų šalies rinkos.

Jos vertė, atsižvelgus į legaliai veikiančių įmonių rezultatus, per metus siektų apie 300 mln. litų. Kitaip tariant, dėl neįgalių įstatymų kūrėjų ir leidėjų kaltės valstybės biudžetas kasmet praranda apie 100 mln. litų pajamų.

„Aš jau nuo 2006 metų dalyvauju kuriant naują Azartinių lošimų įstatymą, nes esu Lažybų asociacijos pirmininkas.

Tačiau pinasi įvairūs interesai – ir kazino, ir lošimo automatų salonų savininkų, todėl tas įstatymas niekaip nepriimamas.

Vis dėlto susidaro įspūdis, kad kaip tik to ir siekia šešėlinis verslas, kuo puikiausiai veikiantis Lietuvoje ir nemokantis jokių mokesčių”, – aiškino lažybų kontoros „Top Sport” vadovas Gintaras Staniulis.

Ketina traukti į Daniją

Dar griežčiau nusiteikęs Lošimų strateginės grupės, veikiančios su „TonyBet” prekės ženklu, šeimininkas A.Guoga.

„Turime licenciją ir Danijoje, ir Estijoje. Ten ir persikelsime.

Mūsų klientai tikrai nieko nepajus, jokių pokyčių. Užtat valstybė neteks mokesčių”, – žadėjo A.Guoga.

Pasak verslininko, vien jo valdoma įmonė, iki šiol dirbanti nuostolingai, yra sukūrusi daugiau negu 100 darbo vietų. Jei bus priimtas strateginis sprendimas kraustytis į Skandinaviją, vieniems darbuotojams bus pasiūlyta persikelti, o kitus teks atleisti.

„Nesuprantu, kam naudingos tokios pasenusios žaidimo taisyklės. Nebent šešėlinėms įmonėms. Tačiau jeigu jau taip, tai tapsime skandinaviška bendrove, būsime skaidrūs ir švarūs, kokius mėgsta mūsų šalies vadovai”, – ironizavo A.Guoga.

Draudimas – paskutinis lašas

Anot „Top Sport” vadovo G.Staniulio, jau dabar mūsų lažybų kontorų internetu teikiamos paslaugos neprilygsta toms, kurias siūlo užsienio kompanijos, iš esmės veikiančios nelegaliai.

„Jie turi galimybių dalyti įvairias premijas, reklamuotis įvairiausiais kanalais. Mes to daryti neturime teisės.

Tačiau jei bus uždrausta dar ir statymus priiminėti nuotoliniu būdu, tapsime visai nekonkurencingi”, – sakė Lažybų asociacijos vadovas.

Beje, savo paslaugas siūlantys užsieniečiai vilioja klientus ne tiktai lažybomis, bet ir interneto kazino.

Prievolės apsaugoti į lošimą pernelyg įnikusius žaidėjus nuo šio žalingo įpročio jos neturi: taip elgtis privalo tiktai Lietuvoje legaliai veikiančios įmonės.

Pavyzdys – Estija

Kokie patarimai apsnūdusiems įstatymų kūrėjams?

Anot G.Staniulio, paprasčiausia laikina išeitis būtų bent parengti pataisą, kuri įteisintų lažybas internetu. Tuomet šalies įmonės galėtų lengviau konkuruoti ir nesibaiminti draudimų vėzdo.

Įvedus licencijas visoms lošimo veikla (taip pat ir interneto platybėse) norinčioms užsiimti įmonėms, derėtų pasirūpinti ir tuo, kad neįregistravusios veiklos Lietuvoje įmonės neturėtų ir galimybės siūlyti paslaugų.

Tam yra du būdai: blokuoti interneto prieigą prie nelegalių lošimo svetainių ir kontroliuoti Lietuvoje veikiančius bankus, kad jie neatliktų pervedimų į šių įmonių sąskaitas.

Tačiau svarbiausia – kuo skubiau taisyti senąjį įstatymą arba priimti naują.

Kitaip Lietuvoje lažybų verslo gali nebelikti.

Estijoje priėmus šiuolaikišką ir rinkos realijas atitinkantį įstatymą didelės žaidimų kompanijos įsteigė savo centrus, investavo šimtus milijonų litų ir sukūrė apie 2 tūkstančius darbo vietų.

Lažybų kontorų finansiniai rodikliai (2012 m., mln. Lt)

Įmonė Įplaukos Išmokėjimai Bendrosios lošimo pajamos

„Top Sport” 329,533 302,343 27,19

„Orakulas” 101 92,382 8,627

Lošimų strateginė grupė 43,254 36,619 6,635

„Baltic Bet” 8,982 7,724 1,258