Lažybų bendrovė spjauna į Lietuvos įstatymus

Lažybų bendrovė "Triobet" Lietuvoje yra gerai žinoma. Kiekvienas gali rasti jos tinklalapį ar pamatyti reklamą žiniasklaidoje. Tačiau licencijos veikti Lietuvoje "Triobet" neturi. Tai reiškia, kad ji nemoka jokių mokesčių, o užsienyje gautos jos licencijos Valstybinė lošimų priežiūros komisija nėra net mačiusi.

Tinklalapyje lietuvių kalba "Triobet" skelbia, kad ji yra kompanijos "Betpoint Limited" prekių ženklas. Taip pat teigiama, kad ši bendrovė veikia pagal Meno salos (Didžioji Britanija) įstatymus ir turi ten išduotą Lošybininko leidimą, taip pat Ribojamos lažybų kontoros bei Viešosios lažybų kontoros licencijas. Tačiau Lietuvos valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje (VLPK) LŽ buvo patikinta, kad tų licencijų jie nėra matę. "Lietuvoje mes irgi nesame jiems išdavę jokios licencijos", - teigė VLPK administracijos direktorius Andrius Karaliūnas.

Komisija yra išsiuntusi ne vieną raštą suinteresuotoms institucijoms - Vilniaus apygardos prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), Policijos departamentui ir kitoms. Tačiau jokių konkrečių žingsnių kol kas nėra žengta. Vienintelė FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos veiklos, bet jo detalių kol kas neatskleidžia. FNTT viršininko pavaduotojas Alvydas Packevičius LŽ teigė, kad tyrimas pradėtas pagal gautą pareiškimą. Tyrimą kuruoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Susisiekti su "Triobet" atstovais, pasak A.Karaliūno, irgi niekaip nepavyksta. Dėl "Triobet" reklamos vykusiuose teismų posėdžiuose, kurių jau įvyko ne vienas, buvo pasirodęs bendrovei atstovaujantis advokatas, tačiau patys bendrovės vadovai, VLPK teigimu, į paklausimus nereaguoja. Lietuvoje jiems atstovauja tik vienas žmogus, kuris formaliai yra vertėjas. Jis tik verčia siunčiamus tekstus į lietuvių kalbą, tad jokių įgaliojimų neturi.

Neetiškas elgesys

LŽ išsiaiškino, kad "Triobet" steigėjos buvo trys futbolo federacijos - Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Federacijos turėjo 51 proc. akcijų, o likusius 49 proc., kaip teigiama, įsigijo norvegai. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius LŽ teigė, kad jie savo akcijas jau yra pardavę. "Prieš pusmetį pardavėme norvegams. Jie norėjo būti vieninteliai savininkai. Be to, mūsų įstatymai yra tokie absurdiški, kad neįmanoma suprasti, ar bendrovė gali veikti ar ne", - aiškino prezidentas.

Įstatymas nedraudžia sporto federacijoms steigti tokio pobūdžio bendrovių ar turėti jų akcijų. Tačiau, VLPK manymu, toks poelgis vis dėlto nesiderina su etika. Juk lažinamasi ir dėl sporto varžybų.

L.Varanavičius jokio neetiškumo čia neįžvelgė. Pasak jo, kai kurios panašios bendrovės net remia sportininkus, ir dėl to nekyla jokių problemų. "Mūsų bendrovė nerėmė sporto. Bet mes išgyvensim ir be jų. O pavyzdžiui, krepšinis, Eurolyga be tokio rėmimo neišgyventų", - LŽ sakė jis.

Pasak L.Varanavičiaus, teigiamas reiškinys buvo tai, kad padedant bendrovei "Triobet" pavyko išaiškinti nesąžiningų lažybų atvejus, kai žaidėjai statė už savo komandas. "Kiek kartų prašėme, bet Lietuvoje veikiančios bendrovės apie tokius atvejus nepraneša ir į mūsų paklausimus nereaguoja", - piktinosi L.Varanavičius.

(Ne)Veikianti bendrovė

Susidariusi dviprasmiška situacija. Formaliai "Triobet" veikti Lietuvoje licencijos neturi, mokesčių nemoka. Taigi, VLPK tvirtinimu, ji negali čia teikti jokių paslaugų. L.Varanavičius LŽ tvirtino, kad jokių lietuviškų licencijų šiai virtualiai lažybų bendrovei nereikia. Tačiau bendrovė turi lietuvišką tinklalapį, kur kiekvienas Lietuvos pilietis, jei jam yra sukakę 21 metai, panorėjęs gali pastatyti pinigų, už ką pageidauja. Tiesa, tokiam piliečiui derėtų būti labai atsargiam.

Pasak A.Karaliūno, jei bus apgautas, jis neturės jokios galimybės kreiptis į teismą. "Jei pagal įstatymą lošimas ar lažybos draudžiamos, tai laimėjusi šalis negali reikalauti, kad sutarta suma būtų sumokėta, o pralaimėjusioji negali sumokėtos sumos išsireikalauti. Taigi dalyvaudami tokiuose lošimuose lošėjai netenka įstatymais paremtos savo teisių apsaugos", - LŽ paaiškino A.Karaliūnas.

Blokuoti ar ne

Lietuvoje yra dvi institucijos, turinčios teisę blokuoti elektroninę informaciją, jei ji pažeidžia įstatymus. Tai Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo tarnyba bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Vyriausybės. Į abi jas VLPK kreipėsi, kaip teigiama, ne kartą. Tačiau sprendimas, ar reikia blokuoti "Triobet" tinklalapį, dar nėra priimtas. LKPB viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis mano, jei FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą, tai jiems ir reikia spręsti. "Mes juk nevykdysime dvigubo tyrimo", - sakė T.Ulpis. IVPK gautus dokumentus prieš porą dienų persiuntė Valstybinei ryšių reguliavimo tarnybai.

Policija, pasak T.Ulpio, yra talkinusi tik tuomet, kai į teismus buvo perduota medžiaga dėl atviros "Triobet" reklamos žiniasklaidoje. Tokia reklama, kai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama lošti ar lažintis, Lietuvoje draudžiama. Leistina tik įvardyti bendrovę ir jos teikiamas paslaugas, pvz., loterijas. Šie VLPK veiksmai suerzino L.Varanavičių. "Už nuotrauką laikraštyje, kur ant marškinėlių tėra bendrovės pavadinimas, kreipiamasi į teismą. Komisija (VLPK - aut. past.) nemato aiškių pažeidimų, kaip stručiai galvas į smėlį sukišę. O dėl tokių dalykų iškart į teismą", - LŽ sakė jis.

Lygesni už kitus

"Triobet" gyvavimo sąlygos piktina kitų lažybų bendrovių atstovus. Lietuvoje norintiems legaliai įregistruoti tokio pobūdžio įstaigą steigėjams keliami dideli reikalavimai. Ko gero, mažiausias jų - už licenciją valstybei sumokėti 10 tūkst. litų rinkliavą. Kiti gerokai sudėtingesni. Pirmiausia reikalaujama ne mažiau kaip 1 mln. litų įstatinio kapitalo. Turi būti žinomi visi asmenys, kurie dirba bendrovėje. Jie kruopščiai patikrinami tiek finansiniu, tiek teisiniu atžvilgiu.

Negalima turėti jokių mokestinių nepriemokų valstybei, "Sodrai" ar kitoms institucijoms. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas ir kitos suinteresuotos tarnybos tikrina, ar nėra sąsajų su kriminaliniu pasauliu. "Lošimo verslas tam tikra prasme yra rizikingas, todėl tikrinama ypač kruopščiai", - pabrėžė A.Karaliūnas. Taip įvertinamas būsimos bendrovės patikimumas. Pradėjus veikti valstybei tenka mokėti ne tik pelno mokesčius, kaip kitoms įmonėms, bet ir 15 proc. nuo skirtumo tarp lošėjų įmokėtų sumų ir išmokėtų išlošių. Draudžiama verstis bet kokia kita veikla, išskyrus patalpų nuoma biurui.

"Triobet" Lietuvoje nėra tikrinta. Patikrinimas greičiausiai buvo atliktas ten, kur bendrovė yra registruota, tačiau VLPK apie bendrovę jokios informacijos teigia neturinti. Kaip išsireikalauti mokesčius, irgi niekam neaišku. Tiesa, L.Varanavičius tikino, kad bendrovė bent keturis kartus oficialiai kreipėsi tikindama, kad nori veikti legaliai ir mokėti, tačiau atsakymo negavo. "Niekas nenori su šia kompanija bendrauti", - apgailestavo L.Varanavičius.

Kaip tuomet paaiškinti tai, kad VLPK į šūsnį išsiųstų paklausimų, kaip teigia, nėra gavusi jokių atsakymų. Nors buvo teirautasi ne tik pagal bendrovės registracijos vietą, bet ir Latvijoje.

Policija privalo ištirti

LŽ kalbinta M.Romerio universiteto profesorė Dalia Dzemydienė teigė nesanti didelė šios srities specialistė. Tačiau, jos manymu, tokios praktikos neturėtų būti. "Jei yra lietuviškas tinklalapis, tai viskas turi būti suderinta su Lietuvos teisės sistema. Tačiau tai tik mano nuomonė", - sakė profesorė.

Vilnietė advokatė, dalyvavusi sprendžiant ne vieną bylą, susijusią su tinklalapiais, Liudvika Meškauskaitė buvo kategoriškesnė. Paprašiusi pasakyti, koks tinklalapio adresas, ji įvertino situaciją. "Adresas baigiasi žodeliu "com", tad bendrovė yra registruota užsienyje. Jei tinklalapis yra lietuviškas ir Lietuvoje skleidžiama jos reklama, vadinasi, ji čia atlieka kažkokias finansines ūkio operacijas", - sakė advokatė.

Pasak L.Meškauskaitės, galima kalbėti apie neteisėtą veiklą. Tai turi tirti policija. Bendrovei reikia įsigyti visus reikiamus dokumentus, kad ji galėtų legaliai skelbtis tinklalapyje lietuvių kalba ir propaguoti savo veiklą.