Lažybos įtraukė lyg narkotikas

Liguistas polinkis į lažybas baigia pražudyti jaunuolį. Savo ligą pripažinusiam, tačiau kovoti su ja jėgų neturinčiam vaikinui savižudybė atrodo pati geriausia išeitis. Panašu, kad tokių prasilošusių jaunuolių mūsų krašte bus kur kas daugiau, jei Seimas pritars Azartinių lošimų įstatymo pataisai ir liberalizuos šį verslą.

Visus tėvų pinigus pralošęs, 40 tūkst. litų per keturis mėnesius greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms įsiskolinęs, šeimos vertybes lombarduose palikęs Petras (tikrasis vardas žinomas) nebeturi jėgų kovoti su savo potraukiu. Parašytas laiškas, kuriame savižudybė vadinama išganymu, sukrėtė tėvus ir privertė juos ieškoti išeities.

Lažybų vergas

“Prieš keletą mėnesių naktį sulaukiau žmonos skambučio. Ji verkdama pranešė, kad namie turime vagį. Moteris paaiškino, kad mūsų septyniolikmetis sūnus vagia pinigus, neša iš namų vertybes, namų apyvokos techniką. Tik tuomet ir sužinojau, kad Petras visa galva pasinėręs į azartinius lošimus – lažybas”, – pasakojo užsienyje gyvenantis ir šios šalies pilietybę turintis Liudvikas (tikrasis vardas žinomas). Vyriškis metė verslą, paliko namus ir parlėkė į Lietuvą, kad padėtų žmonai ir sūnui.

LIGA. Priklausomybės azartiniams lošimams prigimtis tokia pati, kaip ir potraukis narkotikams ar alkoholiui.

“Grįžęs namo nustėrau – situacija pasirodė blogesnė nei atrodė iš pradžių. Petras ne tik pralošė visus pinigus, kuriuos tik rado namie, lombarduose užstatė šeimos brangenybes, bet ir prasiskolino. Visus gautus pinigus jis palieka “Top Sport” lažybų bendrovės punkte, kuriame lošia šunų lenktynėse”, – aiškino Liudvikas.

Jis teigė kalbėjęs su sūnumi, siūlęs įvairias pramogas, kad tik nukreiptų vaikino mintis nuo lažybų, tačiau viskas veltui. Nors Petras kartais ir sutinka, kad yra ligonis, kuriam reikia gydytis, tačiau kur buvęs, kur nebuvęs vaikinas vėl lekia į lažybų punktą. Ten jis karštligiškai stebi virtualias šunų lenktynes ir stato paskutinius pinigus už pasirinktą numerį.

Negali bausti

Liudvikas nesikrato atsakomybės už sūnaus auklėjimą, tačiau stebisi lažybas organizuojančios bendrovės “Top Sport” darbuotojų abejingumu bei greituosius kreditus teikiančių įmonių godumu. Dar daugiau, jį nustebino ir kai kurių politikų pastangos visiškai liberalizuoti azartinių lošimų rinką. “Užsienyje tokio amžiaus vaikigaliai, kaip Petras, nei į kazino, nei į lažybų bendroves nebūtų įleisti. Tačiau Lietuvoje būtent nepilnamečiai ir yra pagrindiniai šio verslo klientai. Parašiau prašymą, kad sūnaus neįleistų nė į vieną lošimų įstaigą, tačiau man tiesiai šviesiai pasakė, kad to jie negali garantuoti.”

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorius Danielius Stašys pripažino, kad Azartinių lošimų įstatymo nuostata, kuria bet kuris asmuo gali parašyti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų įstaigą, lažybų bendrovėms negalioja.

“Belieka apeliuoti į jų geranoriškumą, nes kokių nors sankcijų jiems taikyti mes negalime”, – prisipažino D. Stašys.

Jis pridūrė, kad prieš kelerius metus visos lošimus organizuojančios bendrovės pasirašė susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. Savanoriškas apsiribojimas vyksta pateikiant prašymą neleisti lošti ir užtikrinamas geranoriškumo pagrindu. Susitarimo pagrindu bendrovės arba iš viso neįleidžia į lošimų organizavimo vietą atitinkamą prašymą pateikusių asmenų, arba pastebėję, jog tokie asmenys lošia, išprašo juos iš lošimų vietos.

“Net jei kuri nors bendrovė ir pažeidžia minėtąjį susitarimą, mes jos bausti tikrai negalime”, – bejėgiškai pečiais gūžčiojo LPT vadovas. Tiesa, bendrovės “Top Sport” direktorius Dainius Gulbinas įtikinėja, kad jo vadovaujama bendrovė griežtai laikosi šio susitarimo.

“Reikalavimas neįleisti prašymą pateikusio asmens galioja tik kazino ir B lygio automatų salonams. Tačiau mes taip pat reaguojame į prašymus, nors jų per visą veiklos laikotarpį esame gavę vos penkis”, – aiškino D. Gulbinas. 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 187 lažybų punktai, aštuoniais daugiau nei 2011 m. sausio 1 d.Pernai lažybas organizuojančių bendrovių įplaukos, palyginti su 2010 m., padidėjo 19 proc. ir siekė 331,5 mln. litų (2010 metais – 279,8 mln. litų).

Nerūpi mokumas

Liudviką taip pat nustebino greituosius kreditus išduodančios bendrovės “Credit24″ darbuotojų požiūris į jo sūnui suteiktas paskolas.

“Aš jiems skambinau ir klausiau, kaip jie gali suteikti kreditą asmeniui, kuriam vos sukako 18 metų? Negi jiems nerūpi, kaip kreditą gavęs asmuo jį ketina grąžinti, jei neturi nei darbo, nei pajamų? Sulaukiau atsakymo, kad tai jiems visiškai nesvarbu. Esą, jei asmuo laiku negrąžins paskolos, informacija bus perduota antstoliui”, – stebėjosi Liudvikas. Bendrovės “Credit24″ interneto puslapyje pateikta informacija, kad ji paskolą gali suteikti vos per 15 minučių. “Šiandien įmonė didžiuojasi daugiau nei 350 000 patenkintų klientų pasitikėjimu”, – rašoma interneto puslapyje.

Lažybos – tik pradžia

Pasak medikų, potraukis azartiniams lošimams gimdo tokią pačią priklausomybę, kaip ir narkomanija ar alkoholizmas. Anot Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinio darbuotojo Gedimino Norvilo, visų šių priklausomybių prigimtis yra vienoda, tik turinys kitas.

“Ši problema kasmet vis aštrėja, o ją pripažinę asmenys vis jaunėja. Nuo lažybų viskas ir prasideda. Paskui jau einama į lošimų automatų salonus, kazino. O kai į ten jau nebeįleidžiama, lieka internetas, kuriame lošti gali niekieno nestebimas ir neribojamas”, – sakė G. Norvilas. Anot jo, trečdalį priklausomybe sergančių asmenų sudaro būtent lošėjai. G. Norvilas taip pat teigė pastebėjęs, kad sporto varžybose uždraudus alaus reklamą ją pakeitė būtent lažybų bendrovių reklama.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, į LPT buvo kreipęsi 2 244 asmenys su prašymais apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas. O jau po pusmečio tokius prašymus buvo pateikę dar 245 asmenys.

“Tačiau tikslaus skaičiaus, kiek asmenų per tą dešimtmetį, kai galioja Azartinių lošimų įstatymas, tapo priklausomi, niekas nežino. Nebuvo jokių tyrimų”, – apgailestavo G. Norvilas.

Pinigai ar sveikata?

Parlamentaro Eriko Tamašausko, priklausančio Liberalų sąjūdžiui, manymu, azartinius lošimus reikia vertinti kaip laisvalaikio praleidimo formą, todėl siūlo didinti jos pasiekiamumą.

“Darbo grupė, kuriai priklausau ir aš, pasiūlė papildyti Azartinių lošimų įstatymą galimybe baruose, kavinėse, biliardo, kėglių salonuose ir naktiniuose klubuose įrengti lošimo automatus, kuriuose vienkartinis didžiausias laimėjimas negali viršyti 100 Lt”, – sakė seimūnas. Anot jo, tokia tvarka sėkmingai taikoma Vokietijoje, Nyderlanduose. Didžiojoje Britanijoje baro savininkai leidimą įsirengti lošimo automatus gauna kartu su licencija prekiauti alkoholiu.

“Tai, kad azartinių lošimų prieinamumas didina priklausomybę šiai laisvalaikio praleidimo formai, tėra mitas, kuris nuolat kartojamas. Didžiausią pavojų kelia internetinė erdvė, kuri yra visiškai laisva ir nekontroliuojama. Ten veikiančios bendrovės nemoka jokių mokesčių, o lošti gali bet kas. O kavinėse, kurios turi licenciją prekiauti alkoholiu, šią problemą galima daug paprasčiau išspręsti”, – “Vakarų ekspresui” sakė E. Tamašauskas, teigiantis, kad kavinėse pastačius lošimų automatus, biudžetas gautų papildomų lėšų.

Seimo Nepriklausomos frakcijos narys Žilvinas Šilgalis skeptiškai vertina kolegos pasiūlymą.

“Manau, kad mes dar nepribrendome azartinių lošimų rinkos liberalizavimui. Socialinės tokio žingsnio pasekmės būtų kur kas liūdnesnės nei nauda, kurią mokesčių pavidalu gautų biudžetas. Po jo sektų vienintelė išeitis – visiškas azartinių lošimų uždraudimas. Manau, kad šis E. Tamašausko pasiūlymas – akivaizdus verslo interesų protegavimas”, – sakė Ž. Šilgalis.

Išeitis – emigracija

Liudvikas teigė privertęs sūnų užsiregistruoti Anoniminių lošėjų draugijoje. Petras net nuėjo į kelis susitikimus, tačiau jo pastangų užteko tik trumpam. Kartą praleido susitikimą ir vietoje jo nuėjo į lažybų punktą.

“Nebeišlaikiau, pakėliau prieš sūnų ranką”, – prisipažino vilties netekęs Liudvikas. Jis pasakojo, kad išpirko šeimos vertybes iš lombardų, pardavęs automobilį skubiai grąžino visus kreditus. Net išvežė sūnų į nuošalų kaimą, kad tas neturėtų galimybės pasiekti lažybų punkto, tačiau vis tiek nesijaučia saugus.

“Manau, kad vienintelė išeitis – išsivežti Petrą į tą šalį, kurioje gyvenu. Turiu bėgti iš Lietuvos, kad išgelbėčiau žmogų”, – su ašaromis akyse svarsto Liudvikas.

ve.lt