Pasak jo, ne visi Lietuvos futbolo klubai kelia įtarimų: „Kai vyksta principiniai mačai, leidžiama statyti ir už vienerias rungtynes. Bendradarbiaujame su Vilniaus „Žalgiriu“. Matome, kad klubas eina teisinga linkme. Jie neturi net minties, kad būtų galima elgtis negarbingai. Kai žaidžia ši komanda, galima drąsiai priimti statymus žinant, kad viskas vyks sąžiningai.“
Verslininkas pasidalijo savo patirtimi bendraujant su teisėsaugos institucijomis tiriant įtartinas varžybas. 2011 m. Lietuvos krepšinio lygą sudrebino lažybų skandalas. Palangos „Naglio“ komanda triuškinamai pralaimėjo Kauno „Žalgiriui“.Tada „Naglio“ vadovai patys kreipėsi į lažybų bendroves prašydami išsiaiškinti, ar jų komandos žaidėjai nestatė už tai, jog „Žalgiriui“ bus pralaimėta daugiau nei 30 taškų skirtumu.
Buvo nustatyta ne tik daugiau nei 30 tūkst. litų pastatyta suma, tačiau komandos vadovai atpažino lažybų punktuose nufilmuotus mažiausiai du savo komandos žaidėjus.
„Įrodyti, kad varžybos tikrai buvo sutartos, praėjus nemažai laiko yra labai sudėtinga. Remtis tik tuo, kad statymai buvo nestandartiniai, nepakanka. Turėjome plačiai nuskambėjusį atvejį, kai Palangos klubas pats statė ir pasistengė pralošti reikiamu santykiu. Ten buvo užfiksuoti ir žaidėjai, kurie statė, ir vis tiek nieko neįvyko. Turėjome konkrečius įrodymus ir nieko nepasiekėme“, – teisėsaugos institucijų darbo efektyvumą iliustravo „TOP sport“ vadovas.
Pasak jo, nesitikėdami pagalbos iš prokurorų lažybų organizatoriai patys imasi veiksmų rizikai riboti: „Daugiau nei per dešimt darbo metų teko susidurti ir kitose sporto šakose su galimai nesąžiningomis rungtynėmis. Mes kreipdavomės ir į lošimų priežiūros komisiją, ir į teisėsaugos institucijas, bet sulaukdavome atsakymo, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar jau remiamės patirtimi ir jautresnėse rungtynėse uždedame statymo limitus arba kitus ribojimus. Tačiau tokių rungtynių dabar beveik neliko. Tie, kurie norėjo neteisėtai pasipelnyti, pamatė, kad Lietuvoje tai labai sunku padaryti.“
Nukenčia lažybų bendrovės
G.Staniulio nuomone, dėl nesąžiningų rungtynių labiausiai nukenčia būtent lažybų bendrovės: „Lažybų bendrovės nuo sutartų rungtynių nukenčia labiausiai. Jos negali pastatyti prieš save. Kai kalbama teoriškai, tai tų sąmokslų gali atrodyti daug, bet tai nėra taip paprasta.“
Lažybų organizatoriai atkreipia dėmesį, kai daromi panašūs statymai panašiu metu, bet skirtingose vietose, statomos neadekvačios įvykiui didelės sumos. „TOP sport“ vadovas nurodė, jog privačios bendrovės nesidalina informacija, kokios sumos statomos, todėl bendrą vaizdą susidaryti nėra lengva.
Net jei paaiškėja, jog rungtynių baigtis buvo sutarta iš anksto, išmokėti pinigai bendrovei negrįžta, o nauji laimėjimai neišmokami. „Mūsų reglamente apibrėžta ne tik dėl nupirktų rungtynių, bet ir dėl dopingo. Jeigu įvyksta apdovanojimas ir sportininkas pripažįstamas laimėtoju, o po mėnesio ar metų paaiškėjo, kad varžybos laimėtos nesąžiningai, tai mes negalime susigrąžinti išmokėtų pinigų ir mokėjimų nekeičiame“, – teigė G.Staniulis.
Pradeda tyrimą
Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pradeda Lietuvos krepšinio ir futbolo klubų tyrimą, kuriame bus bandoma išsiaiškinti, kiek paplitusi nesąžiningų susitarimų praktika šiose sporto šakose.
„Tariantis dėl rungtynių dalyvauja daug grandžių – tai gali būti ir neskaidrus verslas, kuris taip siekia išsiplauti pinigus, klubų savininkai ir vadovai, lažybų bendrovių atstovai ar patys sportininkai. Nėra jokių duomenų, kiek ši praktika yra paplitusi Lietuvoje. Yra tik spėjimų, bet ne iš Lietuvos sporto vadovų ar teisėsaugos institucijų, o iš tarptautinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros. Jų tyrimas rodo, kad Lietuva patenka tarp dešimties šalių, kuriose vyksta daugiausiai sutartų futbolo rungtynių“, – sakė TILS projektų koordinatorė Rugilė Trumpytė.
Garsus žurnalistas Declanas Hillas, kurio viena knygos dalis („Parduotos rungtynės“) yra išleista ir lietuvių kalba, darė tyrimą apie susitarimus Azijos futbolo lygose. Jis keliavo po Azijos šalis ir anonimiškai šnekėjosi su sportininkais, kurių ne vienas prisipažino, kad tokiuose susitarimuose yra dalyvavęs.
„Dažnai būna, jog į tokius susitarimus futbolininkus įtraukė jų buvę kolegos, kurie turi priėjimą ir asmeniškai pažįsta žaidėjus. Mes norime prakalbinti futbolininkus neatskleisdami jų tapatybės. Kad jie, pasakę tokią informaciją, niekaip nenukentėtų“, – nurodė R.Trumpytė.
Išskirtinė verslo šaka
TILS atstovės teigimu, kai kalbame apie sutartas rungtynes, pažeidžiami ne tik sportiniai principai ir sirgalių lūkesčiai stebėti sąžiningą kovą. „Sportas yra išskirtinė verslo šaka, kuri nesuderinama su nesąžiningumu. Tačiau čia reiktų kalbėti ne tik apie vertybes, bet ir apie labai aiškius finansinius ir ekonominius nusikaltimus.
Kodėl apie tai imta kalnbėti būtent dabar?
Todėl, kad nusikalstamos struktūros, gaunančios pajamas iš nelegalios veiklos, tokios kaip ginklų, narkotikų prekyba ar prostitucija, turi šias pajamas legalizuoti. Tam pasitelkiamas sportas. Žinodami rungtynių baigtį nusikalstamo pasaulio atstovai daro statymus ir legalizuoja savo pinigus“, – sakė tyrimo koordinatorė.
Pasak jos, Lietuvoje tokių tyrimų praktikos dar nėra: „Yra du skirtingi dalykai, kai kalbame apie Lietuvos patirtį ir tarptautinę patirtį. Interpolas yra jau ne kartą pateikęs skaičius ir išaiškinęs tokias rungtynes bei žaidėjus, tačiau Lietuvoje mes tokios praktikos vis dar neturime. Šiuo metu vykstantis tyrimas gali būti pirmas precedentas. Labai norisi tikėti, kad sėkminga tokių bylų tyrimo patirtis anksčiau ar vėliau atsiras.“
R.Trumpytė nurodė, jog rungtynių skaidrumu pirmiausia turėtų būti suinteresuoti sporto federacijų vadovai. „Galima tik apgailestauti, kad sporto bendruomenė iki šiol aktyviai nekėlė šito klausimo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad ji tai daro bent jau dabar. O juk būtent ji ir turi būti labiausiai suinteresuota rungtynių sąžiningumu. Ar sirgaliai eitų į stadionus, jei žinotų, kad dėl rungtynių baigties jau susitarta?“ – klausė pašnekovė.
Paklausta, ar Lietuvos padėties nekomplikuoja tai, jog daugelis sporto klubų skęsta skolose, o žaidėjai uždirba menkus atlyginimus, TILS atstovė atsakė, jog profesionalių sportininkų gaunami pinigai toli gražu ne visada yra lemiamas veiksnys vertinant jų sąžiningumą.
„Futbolininkai dažnai nurodo, kad jie susitarimuose sutinka dalyvauti, nes iš klubų negauna sutartų algų, bet tai nėra vienintelė priežastis. Matome, kad net aukščiausio lygio futbolo lygose susitarimai vyksta. Pavyzdžiui, Interpolas sėkmingai atliko Italijos futbolo lygos tyrimą. Net ir dideles pajamas gaunantys sportininkai į tokius susitarimus įsitraukia“, – sakė R.Trumpytė.
15min.lt