Kazino priklausomybė - įstatymo spragos

Suprasti, kad esi priklausomas nuo azartinių lošimų, – tik mažas žingsnelis problemos sprendimo link. Deja, toli gražu dar ne lemiamas. Tuo įsitikino prašymą neįleisti į kazino Lošimų priežiūros tarnybai prieš trejus metus parašęs vilnietis, kuris išskirtiniame interviu portalui Balsas.lt pripažino, kad vien šiais metais jau spėjo pralošti apie 100 tūkst. litų.

Vienintelis kazino?

34-erių Mantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui Balsas.lt pasakojo, kad prieš trejus metus pateikė prašymą neįleisti jo į lošimų namus. Todėl vilnietis iš pradžių tikrai nebuvo niekur laukiamas. Bet priklausomybę turintis vyras vis tiek beldėsi į visų kazino duris. O atkaklumas davė savo.

„Niekur manęs nenorėjo įleisti. Tačiau tada plačiai atsivėrė lošimo namų „Tornado“ durys. Vėl galėjau nevaržomai lošti. Ir... Pralošti. Ne tik savo, bet ir tėvų pinigus. Priklausomybė nuo lošimų yra baisi problema. Todėl kalbėdamas viešai noriu padaryti gerą darbą tiek sau, tiek kitiems, į panašią bėdą pakliuvusiems, žmonėms. Mano priklausomybė yra visos šeimos tragedija. Susidarė didžiulės skolos. Jau vienas kitas žmogus buvo atėjęs pas tėvus ir klausinėjo dėl pinigų. Lošimai – kaip užburtas ratas. Jei ten pateksi, būsi suvalgytas“, – pasakojo Mantas.

Vyras pripažino, kad yra azartiškas žmogus. Pasakojo, kad bendravo su psichiatrais: „Man skyrė įvairų gydymą, tačiau nusprendėme apsiriboti vaistais. Blogiausia, kad tą problemą (priklausomybę) suprasdavau kiekvieną kartą, kai pralošdavau didelę pinigų sumą. Ir tada galvodavau, kad nebenoriu ten eiti. Artimiesiems prižadėdavau to nebedaryti. Bet po to vėl nueidavau. Potraukis būdavo tiesiog per didelis.“

Turėjo verslą

Mantas kazino lankydavosi tiek vienas, tiek su draugais. Lošti pradėjo nuo 21 metų, nors netrukus jam jau sueis 35-eri. Balsas.lt pašnekovas pripažįsta, kad visus beveik 14 metų stambiai nežaidė. Bet didelius pinigus pralošinėti vilnietis pradėjo prieš 8 metus. O per tiek laiko prarasta labai daug.

Iš kur gaudavo pinigų lošti? Mantas atskleidžia turėjęs verslą: „Pirkdavome ir parduodavome automobilius. Tuomet verslas sekėsi gerai, todėl pinigų netrūkdavo. Būdavo iš ko lošti. Tačiau išlošti nepavykdavo. Tik pirmieji kartai buvo sėkmingi. Į kazino mane atvedė vienas žmogus, kuris parodė, jog galima laimėti. Bet netrukus jau tapau priklausomas nuo lošimų.“

Mantas eidavo į kazino vos tik sąskaitoje atsirasdavo pinigų. Kažką laimėjęs jis užsukdavo į kazino kone kitą dieną, o jei viską pralošdavo, būdavo priverstas padaryti pertrauką. Pastaroji trukdavo tiek, kiek reikėdavo laukti pinigų.

„Iš tikrųjų esu tik atsilošęs, bet ne išlošęs. Gal daugiausia 5 tūkst. litų esu laimėjęs per vakarą. Pasikartosiu, mano aistra lošimams yra baisi šeimos tragedija. Mamai geriau, kad manęs nebūtų nei eičiau į kazino. O tėtis stengiasi palaikyti. Jis laidavo už mane Lošimų priežiūros tarnyboje, kad be jo sutikimo negalėčiau atsiimti savo prašymo, yra parašęs ne vieną straipsnį ir prašymą“, – pasakojo nuo lošimų priklausomas vyras.

teikti“, – pabrėžė Mantas.

Klaidinama visuomenė

Balsas.lt pašnekovui atstovaujantis advokatas Darius Katauskas pasakojo, kad lošimų verslą reguliuojantis įstatymas keletą kartų buvo atsidūręs Seime, bet iš to jokios naudos išpešti nepavyko.

„Iš esmės nėra išsamaus istatymo, reguliuojančio azartinių lošimų verslą,  o galiojantis turi labai daug spragų. Nors visuomenė informuota, kad prašymus pateikę asmenys nėra įleidžiami į kazino. Tačiau tokie asmenys gali laisvai ten patekti ir lošti. Tad ko vertas priklausomo žmogaus ryžtas pateikti tokį prašymą?  Visiškai nieko“, – teigė  D. Katauskas.

Advokatas pridūrė, kad pirmiausia su klientu kreipėsi į kazino „Tornado“ ir paprašė grąžinti praloštus pinigus: „Tačiau iš kazino parašė, kad priklausomų asmenų įleidimas į kazino yra savanoriškas sprendimas. Lošimų priežiūros komisija taip pat neprisiima atsakomybės dėl priklausomybę turinčio žmogaus įleidimo į kazino. Tada kam iš viso toks susitarimas reikalingas? Mes tokią situaciją traktuojame kaip akivaizdų lošimo organizatoriaus nesąžiningumą. Jie žino, kad žmogus serga, bet vis tiek įleidžia ir taip elgiasi, nes mato, kad klientas stambiai prasilošia. Jiems tai tik verslas ir nieko asmeniško...“

D. Katauskas įsitikinęs, kad lošimo organizatorius pasielgė nesąžiningai ir turi gražinti pinigus. „Šiuo atveju nesąžiningai pasielgta, nes įleistas savo priklausomybę pripažinęs asmuo, už kurį Lošimų priežiūros komisijoje (LPK) dar buvo laidavęs ir jo tėvas. Be tėvo sutikimo jis negali atšaukti savo apsisprendimo“, – pabrėžė advokatas.

Prieš daugiau kaip penkerius metus prasidėjo kalbos, kad lošimų organizatoriai bus baudžiami baudomis už tokius pažeidimus.  Būtent po to ir atsirado tas visus apraminęs rekomendacinio pobūdžio susitarimas tarp LPT ir Lošimų organizatorių, kurio šiandien ne visi laikosi. O juk jis buvo sudarytas, kad apsaugotų lošimų priklausomybę turintį žmogų ir jo laikymasis turėtų būti kiekvieno kazino garbės reikalas.

„Šį susitarimą anksčiau dar buvo bandoma apeiti. Duodavo popieriaus lapą, kurį nuo lošimų priklausomas žmogus pasirašydavo ir taip sutikdavo, jog būtų įleistas. Ir niekam tas nerūpėjo. Tas parašas būdavo spjūvis į veidą tam žmogui, kuris serga. O dabar net ir tokių pasirašyti nebereikia“, – sakė D. Katauskas.

Yra daug kampų, kaip būtų galima pažvelgti į šią problemą. „Visas lošimų verslas turėtų būti sureguliuotas įstatymu, o ne kažkokiais beverčiais rekomendacinio pobūdžio susitarimais. Lošimų priežiūros tarnybai įstatymo duota per mažai galių, kad galėtų viską tinkamai kontroliuoti. Mano galva, tai turėtų būti galinga valstybinė institucija, akylai stebinti visą lošimų verslą. Juk šis verslas visame pasaulyje yra įspraustas į griežtus įstatymo rėmus ir kaip įmanydamas stengiasi saugoti savo reputaciją, tai kodėl Lietuvoje turėtų būti kitaip“, – pabrėžė D. Katauskas.

Pinigų keitimo niuansai

Advokatas atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą. Jei pralošiama arba laimima mažiau kaip 1 tūkst. eurų, tada nereikia mokėti mokesčių. Bet įstatymai neapsaugo nuo elementarių gudrybių. „Tarkime žmogus išlošė 100 tūkst. litų. Tada, nenorėdamas mokėti mokesčių, jis gali prieiti prie kasos ir keistis po 3330 litų. Ir taip 30 kartų iš eilės. Niekas nekeičia daugiau kaip 1000 eurų sumos, nes tektų pateikti asmens dokumentą ir sumokėti mokesčius.

Be to, pagal įstatymą lošimų organizatorius privalo 180 dienų saugoti tik lošimų vietos vaizdo įrašus, bet apie kazino kasą ir asmenis joje keičiančius žetonus į litus įstatyme kažkodėl nieko neužsimenama ir tai tikrai ne vienintelės Azartinių lošimų įstatymo spragos...“, – pasakojo D. Katauskas.

Sprendimai tik po rinkimų

Aktyviai dėl su lošimais susijusių įstatymų priėmimo pasisakiusi Seimo narė Birutė Vėsaitė į Balsas.lt užduotą klausimą, kodėl iki šiol nepriimti svarbūs sprendimai, atsakė, kad tuomet tiesiog trūko entuziastų, kuriems rūpėtų priklausomybę lošimams turintys žmonės.

„Gal ir pati truputėlį apsnūdau. Tiesiog dabar neturiu iliuzijų, kad rudens sesijoje pavyks ką nors padaryti. Seimą „užgriuvo“ svarbūs sprendimai, susiję su energetika. Tačiau bet kokiu atveju, reikės sugrįžti prie azartinius lošimus reguliuojančių įstatymų“, – sakė B. Vėsaitė.

Anot Seimo narės, jei žmogus pasirašė, kad jo neįleistų, tada atsakomybė turėtų tekti lošimų organizatoriui: „Suprantama, kad yra įvairių niuansų. Ypač daug problemų kelia reguliavimo trūkumas internetu vykdomiems azartiniams lošimams. O tas šiek tiek glumina.“

B. Vėsaitė prisiminė praėjusių metų duomenis, kurie taip pat privertė sunerimti. Azartinių lošimų organizatoriai praėjusiais metais uždirbo gerokai daugiau nei dar keletą metų prieš tai. „Per krizę jų pelnai išaugo. O tai reiškia, kad netekę vilties žmonės eidavo ir pralošdavo paskutines santaupas“, – svarstė B. Vėsaitė.

Galimą procesą teisme B. Vėsaitė įvertino labai palankiai: „Jei būtų iškelta byla, tada viskas pajudėtų gerokai didesniu tempu. Precedentai paskatintų priimti įstatymą. Problema yra ir ji akivaizdi. O teismų praktika padėtų tiek Seimui, tiek azartinių lošimų organizatoriams sudėlioti viską į įstatymo rėmus.“

Nuo lošimų priklausomų žmonių – beveik 2500

Į Balsas.lt klausimus atsako Lošimų priežiūros tarnybos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba.

– Kiek žmonių yra parašę prašymus neįleisti jų į kazino? – Balsas.lt paklausė A. Dilbos.

– Per 2012 m. II ketvirtį (balandžio–birželio mėnesiais) gauta 115 prašymų. Šiuo metu bendras prašymų neleisti lošti skaičius (2011 m. birželio 30 d. duomenimis) buvo 2489. Šiais metais Vilniuje pateikti 94, Kaune – 32, Klaipėdoje ir Šiauliuose – 28, Panevėžyje 9 prašymai.

– Kaip vertinate, ar veiksmingi šiuo metu galiojantys įstatymai, kuriais reguliuojamas lošimų verslas?

– Lošimų priežiūros tarnyba yra įstatymus vykdanti institucija, kuriai nenustatyta pareiga vykdyti teisinio reguliavimo stebėseną.

– Ar lošimų verslas yra tinkamai sureguliuotas ir ko šiuo metu dar trūksta?

– Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovai dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto sudarytoje darbo grupėje, dėl naujos redakcijos azartinių lošimų įstatymo projekto kūrimo, kurioje buvo išsakyta institucijos pozicija ir pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Priežiūros tarnybos pozicija iš esmės atsispindi užregistruotame azartinių lošimų įstatymo projekte.

– Kodėl į tam tikrus kazino įleidžiami asmenys, parašę prašymus jų neįleisti?

– Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės priverstinai apriboti galimybę lankytis azartinių lošimų organizavimo vietose ir lošti. Šiuo metu asmenys Priežiūros tarnybai turi teisę parašyti prašymą neleisti jiems patekti į lošimų organizavimo vietas ir lošti. Priežiūros tarnyba, veikdama abipusio susitarimo su lošimo organizatoriais, organizuojančiais lošimus lošimo namuose ir lažybas pagrindu, gautus prašymus persiunčia lošimų organizatoriams. Tačiau jokie šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės taikyti poveikio priemones lošimus organizuojančioms bendrovėms ir asmenims, atsakingiems už asmens, parašiusio prašymą Priežiūros tarnybai, įleidimą į lošimo organizavimo vietą ir leidimą jam lošti.

– Kokius dažniausia pažeidimus fiksuojate dėl lošimų organizatorių netinkamo elgesio? Kokios baudos skiriamos?

– Lošimų organizatoriais dažniausiai baudžiami už draudžiamos lošimų reklamos skelbimą, rečiau už vaizdo įrašų netinkamą saugojimą ar lošimo reglamento pažeidimą. Baudas skiria teismas. Jos svyruoja nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. litų.

– Paaiškinkite mokesčių nuo laimėjimo sistemą/įstatymą. Ar tikrinate galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai stambesnės sumos yra iškeičiamos dalimis?

– Visos azartinių lošimų laimėjimų pajamos apmokestinamos. Virš 1000 eurų pajamos apmokestinamos, jeigu tai yra skirtumas tarp per metus įmokėtos ir per tuos pačius metus laimėtos sumos.

– Kada kreipėtės į Seimą dėl Lošimų priežiūros įstatymo priėmimo/papildymo ir kokios reakcijos sulaukėte?

– Pirma darbo grupė lošimų įstatymo projekto rengimui buvo sudaryta dar 2006 metais. Nuo tų metų buvo rengiami įstatymo projektai ir registruojami Seime, tačiau kol kas nė vienas iš jų nepriimtas.

balsas.lt