Juodieji lošėjų sąrašai slepia suluošintus likimus
Kas turi užlūžti žmoguje, kad jis savanoriškai pasirašytų prašymą neįleisti jo į lošimo namus? Kaip prieinama riba, kai gyvenimo tėkmė įgauna vienintelę kryptį - ten, kur sukasi ruletė, blyksi kortų akys, byra monetos iš lošimo automatų, ir tu jau nebegali tam pasipriešinti?
Į lošimo įstaigas prašosi neįleidžiamas 71 Lietuvos gyventojas - tokį faktą neseniai paskelbė Valstybinė lošimų priežiūros komisija.
“Kauno dienos” žiniomis, asmenų, oficialiai paprašiusių uždaryti jiems lošimo namų duris, šalyje yra daugiau: per 80. Pabandėme pažvelgti, kokias istorijas slepia šis skaičius.
Sąraše - vyrų ir moterų pavardės
“Jei būčiau nujautęs, kad man taip nutiks, niekada nebūčiau pradėjęs lošti”, - sako 42 m. kaunietis Valdas D. (pavardė redakcijai žinoma). Jis yra vienas iš penkių Kauno gyventojų, pateikęs savo duomenis Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, raštu išvardijęs vietas, kuriose dažniausiai lošia, ir savo noru pasirašęs prašymą neįleisti jo į lošimų namus.
Sąraše, kuris išsiuntinėtas oficialiems šalies lošimų namams, be 5 kauniečių, dar įrašytos vieno marijampoliečio, vieno panevėžiečio, devynių Klaipėdos gyventojų pavardės. Likusieji - apie 60 vilniečių.
Visi šie žmonės patvirtino savo sutikimą, kad lošimų namų darbuotojai, apriboję jų teisę lošti, nepažeis nei žmogaus teisių, nei Lietuvos įstatymų. Tarp pasiprašiusiųjų, kad jų neįsileistų lošimų namai, dauguma vyrai, tačiau sąraše yra ir moteriškų pavardžių.
Šie žmonės anketose nenurodė savo profesijų. Tačiau priklausomybe lošimui gali susirgti nuo studento iki diplomuoto teisininko.
“Nesakau, kad tai lengvas žingsnis - prisipažinti, jog esi bejėgis prieš aistrą lošti, kad tai peržengė sveiko proto ribas ir jau reikia šnekėti ne apie paprastą azartą, bet apie ligą”, - kalba Valdas D.
Teko parduoti automobilį
“Viskas prasidėjo, kaip prasideda ir alkoholikams: viena taurelė, kita... - prisimena Valdas D. - Man buvo panašiai. Kartą išlošiau rulete 250 litų, kitą kartą dvigubai daugiau, keliskart išlošiau ir pralošiau simbolines sumas, o paskui - pirmas stambesnis laimėjimas, per 3000 litų”.
“Pajutau, kad per kelias minutes galiu išlošti mėnesio atlyginimą. Keistas jausmas. Norisi pakartoti”, - pasakoja jis apie pirmuosius potraukio lošti simptomus.
“Mano darbas prie kompiuterio. Tarptautiniai pervežimai, logistika”, - paaiškino vyriškis. Jis teigia, kad darbovietėje apie jo polinkį azartiniams lošimams nespėjo sužinoti. Valdas D. lošė palyginti neilgai - beveik dvejus metus. Jis nepralošė buto, jo nepersekioja kreditoriai. Tačiau praėjusį pavasarį jam teko parduoti automobilį “Honda”.
“Tada apie mano potraukį lošti sužinojo žmona, - pasakoja vyras. - Jos reakcija buvo labai skausminga”. Paaugliško amžiaus sūnus ir dukra apie tėvo priklausomybę, jo teigimu, nenutuokia.
Melavo ir draugams
“Namuose pradėjo trūkti pinigų, - kalba Valdas D. - Žmonai sekiau pasakas, kad pasibaigus laikiniems finansiniams sunkumams darbe, padėtis pagerės. Aš pats tuo tikėjau”. Tačiau vos gavęs pinigų jis iškart pasukdavo į kazino.
“Pradėjus lošti, tampa nebesvarbu niekas. Tu nori tik lošti. Tada pamiršti viską pasaulyje, nejauti net laiko”, - apibūdina jis būseną, vadinamą priklausomybe nuo lošimo.
Valdas D. buvo pradėjęs pardavinėti daiktus. “Lombarde atsidūrė laikrodis, keli stalo sidabro dirbiniai, papuošalai, - pasakoja jis. - Žmonai prisipažinau. Ji pirmoji ištarė žodį “liga”. Supratau tai ir pats”.
Vyriškis yra pasiskolinęs kelių tūkstančių sumą iš dviejų savo draugų. “Jiems abiem sakiau, kad pinigai - naujai mašinai, bet iš tikrųjų palikau juos kazino “Los Patrankos”, “Olympic”, “Tete-a-Tete”, - kalba Valdas D.
“Supratau, kad jei toliau lošiu, laukia visiškas krachas. Kabo skolos, nebėra santaupų, nebėra automobilio, kas liko - būstas? Negaliu palikti šeimos be stogo”, - pasakoja Valdas D. apie apsisprendimą parašyti prašymą, kad jo nebeįsileistų lošimo namai. Jis sutinka, kad tai kapituliacija prieš save. “Savo jėgomis susilaikyti nelošęs, matyt, negaliu. Šimtus kartų prisiekinėjau, kad daugiau - niekada, bet visas priesaikas pamiršdavau prie kazino durų”, - kalba kaunietis.
Įklimpo ir teisininkas
“Yra toks posakis: prieš kazino niekada nelaimėsi”, - sako Osvaldas M. (vardas, jo prašymu, pakeistas). 39 m. vyriškis - teisininkas, kelerius metus besiverčiantis advokato praktika.
Osvaldo pavardė įrašyta į lošimų namų “juoduosius sąrašus”, jis savanoriškai sutiko, kad iš nuotraukos, prisegtos prie anketos, jį atpažinę kazino apsaugininkai turėtų teisę parodyti duris. Jei prašymo autorius vis dėlto patektų į kazino, bet kuris darbuotojas galėtų pakelti lošėją nuo ruletės stalo ir išprašyti lauk. Vietas, kuriose dažniausiai lošia, Osvaldas M. nurodė Vilniuje: “Casino Olympic”, “Grand Casino World”.
“Net jei kurį laiką ir sektųsi, jeigu esi chroniškas, nemokantis sustoti lošėjas, anksčiau ar vėliau vis tiek sėdėsi minuse”, - kalba Osvaldas M.
“Nebėra draugų ir pažįstamų, kuriems nebūčiau prasiskolinęs. Kokių tik istorijų neprigalvojau, kad gaučiau pinigų. Iš vieno draugo skolinausi keturis kartus, negrąžinęs nė vienos ankstesnės skolos. Likimo ironija: mano, kaip teisininko, specializacija ilgą laiką buvo skolų išieškojimas”, - pasakoja vyriškis.
Bijojo sutikti klientą
“Lošdamas nuolatos bijojau būti atpažintas savo klientų, - prisipažįsta teisininkas. - Tai būtų mano reputacijos fiasko. Nenorėjau sutikti ir kolegų. Kartais atrodydavo, kad apie mano lošimus ir prasilošimus jau kalba man už nugaros”.
“Per apytikriai 2,5 metų, kai lošiu, profesine prasme degradavau, - prisipažįsta Osvaldas M. - Teisininkas neišvengiamai turi daug dirbti galva. Mano galva buvo užimta kitomis mintimis. Galėjau galvoti tik apie lošimą”.
“Kol yra pinigų, nesvarstai, esi jau priklausomas ar dar ne, - kalba vyriškis. - Tik kai finansiškai prieini liepto galą, kai pradedi išmušinėti n-tąjį avansą iš kliento, nes kitus avansus jau pralošei, užplūsta gana bjaurios mintys. Pati nemaloniausia - ar tu gali su tuo susitvarkyti?”
“Buvau priverstas prisipažinti: ne, pats susitvarkyti nebegaliu, - sako Osvaldas M., papasakojęs, kad ne kažin kiek padėjo ir vizitai pas psichologą sostinės Priklausomybės ligų centre. - Kaip saugiklį pasirinkau parašyti prašymą, kad manęs neįleistų į lošimų namus”.
Nutraukė studijas
Kauno technologijos universiteto studentas 23 m. Kęstas S. (vardas pakeistas) išbandė viską - psichologą, Vilniuje susibūrusį Anoniminių lošėjų klubą. “Man nepadėjo”, - sako vaikinas.
Kęstas buvo priverstas laikinai nutraukti mokslus KTU. “Išėjau akademinių atostogų, turėjau prisirinkęs daug skolų”, - pasakoja jis.
Priežastis vienintelė - Kęstas S. lošė. Ne retkarčiais, pramogaudamas, bet nuolat, kasdien. “Viskas prasidėjo nuo lošimo automatų, paskui buvo lažybų punktai, vėliau atėjo eilė kortoms ir ruletei”, - pasakoja vaikinas, kurio lošėjo stažas - daugiau nei treji metai.
Per vakarą pralošė 10 tūkst. litų
“Iš pradžių niekas nežinojo apie tai, kad aš lošiu, - pasakoja jis. - Pavykdavo apgauti tėvus, taip gaudavau pinigų. Dabar net neprisimenu, ką sakydavau: ar kad kažkokio daikto man būtinai reikia, ar kad draugas prašo paskolinti”. Tačiau yla negalėjo neišlįsti iš maišo. Kartą Kęstą, lošiantį kazino, pastebėjo jo tėvų pažįstami.
Sprogimas, pasak vaikino, įvyko tada, kai per vieną vakarą “Casino Olympic” jis pralošė 10 tūkstančių litų. “Kauno dienos” paklaustas, iš kur studentas tokią sumą gavo, jis atsakė: “Užstačiau automobilį”.
“Po to įvykio aš ilgai galvojau, ką man daryti toliau, - prisimena Kęstas S. - Viską apmąsčiau, susidėliojau galvoje, nuvažiavau į Vilnių ir parašiau prašymą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kad lošimų namai manęs neįsileistų”.
Prašymą vaikinas parašė dar vasarą, liepą. Nuo to laiko, teigia jis, lošimų namų durų neatvėrė nė karto.
Problemų turėjo ir dainininkas
“Aš vadinu tą įstaigą onkologijos ligonine, - kalbėdamas apie “Casino Olympic”, tarė “Kauno taksi” vairuotojas. - Pats nueinu ten palošti, vežioju klientus. Žinau, kad yra tokių, kuriuos ten rasi, kada tik nuėjęs. Jie jau nebegali ištrūkti”.
“Lošimas nėra nieko blogo, kai jis tik pramoga, - kalbėjo “Kauno dienai” dainininkas Česlovas Gabalis. - Problema tada, kai žmogus lošti pradeda vaikščioti kaip į darbą, kasdien”.
“Girdėjau apie tą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sąrašą, bet mano pavardės jame nėra”, - teigė dainininkas, turėjęs nemažų rūpesčių dėl potraukio lošti.
“Žinau, kaip galima susirgti ta liga”, - teigė dainininkas, porą metų sunkiai įstengęs pasipriešinti lošimų automatų traukai.
Č.Gabalis lošti pradėjo “Muzikiniame angare”, vėliau patraukė į kazino. “Pirmoji mano išlošta suma nebuvo didelė, gal 50 litų. Bet įdėjau tik penkis. Lengvi pinigai vis dėlto svaigina. Paskui vėl atsiranda tas noras - su penkiais litais išlošti 50. Neišeina. Susinervini, nori atsilošti. Taip ir įsisuka karuselė”, - pasakojo jis.
Vėliau, sakė Č.Gabalis, jau tampa nebesvarbu, išloši ar praloši. Didžiausias jo laimikis buvo išlošti 5000 litų. Didžiausia vienu kartu pralošta suma - apie 2000 Lt.
Neprasiskolinusiajam - lengviau
Pasak dainininko, suvokimas, kad potraukis lošti tampa jau problemiškas, ateina tada, kai pradedi atiminėti pinigus iš šeimos.
“Neišvengiamai pradedi meluoti, - pasakojo jis. - Sakai: turiu reikalų, man reikia išvažiuoti, o eini ieškoti lošimų automato”.
“Paskui aš žmonai viską prisipažinau. Pasakiau, kad esu įklimpęs, - prisiminė Č.Gabalis. - Tragiškų scenų nebuvo. Mes kalbėjomės, ir tiek”.
Su nevaldomu potraukiu lošti dainininkas susitvarkė pats, be priklausomybės ligų specialistų pagalbos. “Neturėjau skolų, todėl man buvo lengviau, - kalbėjo Č.Gabalis. - Džiaugiuosi, kad apie lošimo sugriautus gyvenimus esu tik girdėjęs”.