Europarlamentarai sunerimo dėl lošimų internete
Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakymu tyrimų bendrovės „Europe Economics“ atlikta internetu siūlomų azartinių lošimų padėties analizė tapo Daniją atstovaujančios Europos Parlamento narės Kristelės Šaldemozės (Christel Schaldemose) pranešimo, vasarį svarstyto komitete, pagrindu.
Skaičiuojama jog Europos Sąjungos azartinių lošimų rinka per metus siekia 51,5 mlrd. eurų. Apie 2-3 proc. šios sumos atitenka azartiniams lošimams, kurie vykdomi nuotoliniu būdu, t.y. ryšio priemonėmis, dažniausiai – internetu.
Nors internetui tenkanti lošimų organizatorių pajamų dalis santykinai nedidelė, tačiau žymiai svarbesni yra pajamų struktūros pokyčiai. Lošimų internete dalis nuolatos auga ir prognozuojama, jog artimiausiu metu technologijos gali perimti visą lošimų organizavimą.
Komitetas pritarė
Vasario 11 dieną Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 32 balsais prieš 10 pritarė danės parengtam pranešimo dėl lošimų internete vientisumo projektui. Pradinis pranešimo projektas, pristatytas dar rudenį, sulaukė 149 pataisų pasiūlymų. Dėl galutinės dokumento redakcijos Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje turėtų balsuoti kovo 12 dieną.
Diskusijų mastą patvirtina ir faktas, jog projektas sulaukė oponentų kritikos, kurie, pralaimėję balsavimą komitete, įsipareigojo iki galutinio balsavimo pateikti alternatyvų pranešimo projektą.
Pasak Kristelės Šaldemozės, Europos Parlamentas turėtų pareikšti savo poziciją dėl padėties sparčiai besivystančioje azartinių lošimų rinkoje. Politinis sprendimas dėl azartinių lošimų tradicinėse lošimo vietose yra seniai padarytas ir tai laikomas išimtine valstybių narių kompetencija, tačiau lošimai internete, europarlamentarės teigimu, jau turėtų patekti į Europos Sąjungos akiratį.
Lietuva pasiūlymų neturėjo
Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete Lietuvą atstovaujantis Šarūnas Birutis pasiūlymų ir pakeitimų danės projektui neteikė.
Dabar Lietuvoje formaliai lošimai internetu yra draudžiami, tačiau praktikoje valstybės institucijos nesugeba rasti priešnuodžių iš užsienio paslaugas teikiančioms bendrovėms – bene garsiausiai nuskambėjo istorija su estiškos kilmės bendrove „Triobet“, kuri ne tik teikia paslaugas Lietuvos gyventojams, tačiau ir aktyviai remia Lietuvos sporto komandas.
Šiuo metu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos interneto svetainėje pateikiamame naujos redakcijos Azartinių lošimų įstatymo projekte lošimus internetu siūloma įteisinti. Argumentai, kodėl priimta tokia pozicija, kol kas lieka paslaptyje.
Kristelės Šadelmozės teigimu, lošimai internetu yra itin specifinė veikla, nes didžiulis pavojus iškyla nepilnamečiams, kurių veiksmų kontrolė praktiškai tampa neįmanoma. Be to, atsiranda ir papildomų klausimų teisėsaugai. Pavyzdžiui, internete naudojant kreditines korteles atsiranda sunkumų dėl finansinių operacijų sekimo, ypač daug dėmesio sulaukia lažybų kontorų veikla, kai sporto įvykiai tampa nesąžiningų verslininkų įrankiu.