Dvi Lietuvos lošimų verslo asociacijos nesutaria dėl lošimų verslo reguliavimo
Nacionalinė žaidimų ir lošimų verslo asociacija ir Lietuvos lošimų operatorių asociacija laikosi skirtingų pozicijų dėl pavienių lošimų automatų legalizavimo bei didžiųjų lošimų namų veiklos priežiūros. Vieni mano, kad ji yra nepakankama ir atveria kelią neteisėtiems veiksmams, kiti teigia, kas įstatymai yra pakankamai griežti.
Nacionalinė žaidimų ir lošimų verslo asociacija (NŽLVA) išplatino pranešimą, kuriame kritikuojama, jog nėra azartinių lošimų veiklos mokesčių kontrolės. Asociacijos manymu, nepakankamai kontroliuojami legalių azartinių lošimų verslo organizatoriai, be to šiuo metu rinkoje nelegaliai veikia apie 2000 lošimų automatų.
NŽLVA atstovaujantis advokatas Linas Sesickas tarp dviejų skirtingų asociacijų įžvelgia požiūrių skirtumus. Jo manymu, tai natūrali situacija, nes skirtingos asociacijos atstovauja skirtingų azartinių lošimų rūšis - skirtingi verslo interesai skatina skirtingus požiūrius.
Savo ruožtu Lietuvos lošimų operatorių asociacijos (LLOA) prezidentas Kazys Paulikas teigia, kad pati veikla yra pakankamai reglamentuota, įstatymas yra pakankamai griežtas. „Viskas yra pakankamai teisinga, manome, kad toje vietoj nereikėtų nieko keisti, kiekvienas keitimas įneštų įmonėms neaiškumų, kaip dirbti, pavyzdžiui, su bankais.
NŽLVA pranešime teigiama, kad minėtas problemas lemia azartinių lošimų rinkos struktūra. Jų teigimu, neribotiems lošimams tenka per 70 proc. visos rinkos, o riboto išlošimo lošimams kartu su loterijomis ir totalizatoriais tenka mažiau nei trečdalis. Jų teigimu, lyginant su kitomis šalimis Lietuvoje kazino ir neriboto išlošimo aparatų skaičius yra neproporcingai didelis.
Tuo tarpu LLOA prezidentas teigia, kad viena grupė nori, jog būtų įleidžiami pavieniai automatai. Tai esą pakankamai pavojinga, nes jie būtų prieinami nepilnamečiams asmenims.
Taip pat šiuo metu diskutuojama dėl lošiančių asmenų registravimo. K.Paulikas mano, kad šiai naujovei dar truputį ankstoka, kadangi klientai nenorėtų būti filmuojami ir registruojami. Jo teigimu, LLOA sudaro 60 proc. rinkos.
Nebėra, kur plėstis
K.Pauliko teigimu, lošimams plėstis nėra kur. Jo manymu, reikėtų atkreipti dėmesį į plėtrą ir gal ją stabdyti.
„Mes dabar turime 19 jau veikiančių lošimo namų, o dar trys atsidaro balandžio mėnesį, mano manymu, rinka yra pakankamai prisotinta. Galbūt Druskininkuose ar Nidoje trūksta lošimo vietų, tačiau pati savivalda turėtų išreikšt savo nuomonę“, - teigia K.Paulikas.
LLOA prezidento teigimu, kai kuriose valstybėse lošimų įstatyme numatyta, kiek turėtų būti lošimo namų. Šveicarijoje yra numatyta ir kiek ir kur ir kokio dydžio lošimo namų būti.
Tuo tarpu L.Sesicko teigimu, Lietuvoje yra per didelis kazino ar lošimo namų skaičius, tenkantis Lietuvos gyventojams.
„Brandžiose rinkose turinčiose ilgametę azartinių lošimų reguliavimo tradiciją, vienas kazino aptarnauja nuo beveik vieno milijono iki 1,2 milijono gyventojų. Pažiūrėjus į Lietuvos statistinius duomenis, tai vienas kazino aptarnauja 195 tūkst. gyventojų, o Vilniuje – 55 tūkst. gyventojų. Dabartinėje situacijoje imamasi visų neleistinų klientų skatinimo reklaminių akcijų, kai reklamuojami automobiliai, kelionės į užsienį, kokteiliai.“, - teigia advokatas.
K.Pauliko nuomone, lošimų verslo perspektyvos yra gana neblogos. „Turistams Lietuva patinka, manau, kad labiausiai rinka augs iš turistų, jeigu mes juos sugebėsim pakviesti“, - teigia LLOA prezidentas.
Jis prognozuoja, kad lošimų rinka kitais metais dar šiek tiek augs, bet po to sustos.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, lošimų namų veikla šalyje užsiima 8 lošimų bendrovės, B kategorijos automatų (įrengti automatų salonuose) veikla užsiima 4 bendrovės. Lažybų veikla užsiima 3 bendrovės.
