Diskutuota loterijų ir azartinių lošimų mokesčio klausimais
Š.m. spalio 22 d. Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje įvyko susitikimas su Lietuvos lošimo operatorių asociacijos bei Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos nariais – lošimus organizuojančių bendrovių vadovais. Susitikime dalyvavo Finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis, Priežiūros komisijos nariai, administracijos direktorius Andrius Karaliūnas. Diskutuota loterijų ir azartinių lošimų mokesčio klausimais.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas, atstovaujantis lošimus riboto laimėjimo automatais organizuojančioms bendrovėms, savo pranešime išdėstė nuomonę dėl ekonominio sunkmečio padarinių šiam verslo sektoriui, kuriuos, jo nuomone, dar labiau paaštrino nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigalioję didesni loterijų ir azartinių lošimų mokesčiai. Jis akcentavo būtinybę svarstyti mokestinės naštos palengvinimo klausimą, kas suaktyvintų verslo sąlygas ir, savo ruožtu, užtikrintų pajamingumą iš šio sektoriaus.
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, vienijančios lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančias bendroves, vadovas Saulius Petravičius išsakė nuomonę apie šį sektorių sukrėtusią krizę, dėl ko per 2 metus užsidarė arba bankrutavo 15 iš 29 lošimo namų (kazino). Jo nuomone, šiuo metu, svarstant azartinius lošimus ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, svarbu yra įvertinti reguliavimo priemonių, kurių viena - loterijų ir azartinių lošimų mokestis, kompleksą, siekiamus tikslus, nustatyti vidutinį verslo rentabilumą, kuomet gaunamos pajamos tenkintų tiek verslininkus, tiek valstybę.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas apžvelgė finansinę situaciją lošimų rinkoje, lošimų organizatorių pajamų dinamiką, pateikė nuomonę, kad verslininkams jaučiantis patiriant didelių finansinių sunkumų dėl 2009 m. įsigaliojusio didesnio loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, valstybiniu mastu tai turėjo ir teigiamų rezultatų – mokesčių surinkimas į biudžetą padidėjo ir lošimų plėtra, kurios mastas 2007-2008 m. ėmė kelti nerimą, pristabdyta. Kalbėdamas apie azartinių lošimų mokesčius, jis palygino šiuo metu galiojančią apmokestinimo sistemą – fiksuotą mokestį nuo lošimo įrenginio, su alternatyviu apmokestinimo būdu – mokesčiu nuo veiklos rezultatų, aptardamas šių sistemų pranašumus ir minusus bei galimą apmokestinimo sistemos pakeitimo efektyvumą verslui.
Diskusijoje susirinkusieji išsakė nuomones apie lošimų verslo perspektyvas, verslo sąlygų gerinimo sunkmečio laikotarpiu poreikį bei reguliavimo liberalizavimo įstatymų ribose galimybes.