Diskutuota apie azartinių lošimų internete teisinio reguliavimo problemas ir perspektyvas
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis trumpai apžvelgė esamą situaciją Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas lošimams internete reglamentuoti nėra priėmęs jokio teisės akto, tačiau atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublika priskirtina prie lošimus internete draudžiančių šalių.
Organizuoti lošimus internetu LR azartinių lošimų įstatymas draudžia, tačiau nepaisant to, daugėja bendrovių, minėtas paslaugas nelegaliai siūlančių internete. Nė viena iš šių bendrovių neturi išduotos licencijos organizuoti lošimus, dėl šios priežasties jų veikla vertintina kaip neteisėta. Teisėtai savo veiklą vykdančios bendrovės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 4, nesugeba konkuruoti su minėtomis bendrovėmis. Taip mažinamos licencijuotų bendrovių pajamos ir generuojamos neigiamos lošimų problemos: priklausomybė nuo lošimų, galimybė lošti nepilnamečiams asmenims, galimybė apgaudinėti internete lošiančius vartotojus.
Vienas iš efektyviausių būdų minėtai problemai spręsti buvo pasiūlyta blokuoti nelegalių bendrovių svetainių prieinamumą Lietuvos vartotojams. „Orakulas“ generalinis direktorius
Andrius Ališauskas sutinka, kad ši priemonė padėtų pristabdyti nelegalių bendrovių veiklą ir panašaus pobūdžio bendrovių atsiradimą.
Kitas būdas minėtai problemai spręsti – legalizavimas. Valstybinės lošimų priežiūros komisija siūlo problemą spręsti kompleksiškai, sudaryti sąlygas nelegalias paslaugas internete siūlančioms bendrovėms gauti licenzijas, o nelegaliai veikiančias ateityje griežtai persekioti. Tikimasi, kad oficialiai, sąžiningai ir saugiai azartinius žaidimus internete organizuosiančios bendrovės patrauks didžiąją dalį azartinių lošimų mėgėjų, o legalizavimas sureguliuos esamą situaciją rinkoje ir išstums nelegalias paslaugas siūlančias bendroves.
Europos Sąjungos valstybėse narėse egzistuoja azartinių lošimų internete teisinio reguliavimo įvairovė. Kaip teigiama Europos Parlamento rezoliucijoje, kiekviena valstybė narė gali nustatyti savo atskirą lošimų modelį ir jo reglamentavimą bei draudimus. Rezoliucijoje nurodyti pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:sukčiavimo prevencija, lošimų mąsto padidėjimas, dėmesys nepilnamečių apsaugai.
Išklausę pateiktą informaciją, posėdžio dalyviai pripažino, kad azartinių lošimų internete teisinio reguliavimo problema Lietuvoje yra aktuali. Komiteto pirmininko Vytauto Grubliausko nuomone, diskusijoje išdėstytų problemų sprendimo procesui būtinas katalizatorius, kuriuo gali tapti Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Komitetas nežada likti nuošalyje ieškant optimalių problemos sprendimo variantų teisėkūros ir parlamentinės kontrolės lygmenyje.
Komiteto posėdyje taip pat buvo svarstytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimų aktų ratifikavimo projektas Nr. XIP-1073. 3 komiteto nariams balsavus „už“, 1 „prieš“ projektui buvo pritarta.
