Didelių pinigų dalybos kelia keisčiausių įtarimų

Loterijų organizatoriai sulaukia įvairių priekaištų dėl žaidimų organizavimo. Vieni tiesiog pyksta, kad niekada nelaimi. Pernai vienam žiūrovui įtarimų sukėlė tai, jog televizijos žaidimą jau trečius metus veda ta pati televizijos darbuotoja. Vienas kaunietis yra įsitikinęs, jog “Teleloto” pinigai televizijos studijoje dalijami nesąžiningai.

Įžvelgia galimybę apgaudinėti studijoje

Kaunietis Stasys Damašauskas mano, jog “Teleloto” žaidime studijoje žaidėjai apgaudinėjami. Jis sako, kad paprastais prietaisais galėtų pademonstruoti, kaip viskas vyksta. “Techniką ir mechaniką išmanau. Anais laikais, kol nebuvau pensijoje, ne kartą esu už savo racionalius pasiūlymus gavęs apdovanojimus. Buvau išrinktas geriausiu Kauno racionalizatoriumi”, - aiškino 82 metų kaunietis.

Jo manymu, labiausiai apgaunami tautiečiai žaidžiant “Sėkmės kalneliais” su ridinėjančiu kamuoliu. “Rutulį valdo vedėja G.Bartkutė, lošėjas neturi teisės rutulio paleisti iš jam patinkančios vietos, nes rutulys yra užprogramuotas ir tą programą žino tik G.Bartkutė. Ji ir manipuliuoja, kam reikia išlošti ir kam pralošti.

Antras agregatas - magnetinė švytuoklė. Matosi, kad jis reguliuojamas žmogaus, kuris gali išjungti magnetą. Švytuoklė daug kartų pro tą patį skaičių praskrieja ir nesustoja, o po kelių sekundžių prilimpa prie ankstesnio skaičiaus, kurio pageidauja žaidimo darbuotoja”, - aiškina S.Damašauskas.

Jam užkliuvo ir aparatas, kuriuo paleidžiami geltoni ir raudoni kamuoliukai. “Geltonas laimi, jei atsiranda centre. Loterijos darbuotojų pageidavimu jį galima valdyti magnetu. Kamuoliukai yra nevienodo svorio. Kai paleidžiami, veikiami išcentrinės jėgos vieni išrieda toli į dubens kraštus, lengvi greičiau glaudžiasi į centrą. Tuo G.Bartkutė manipuliuoja, nes paleidžiant rutuliukus ji prikiša dar savo rankas.

Tik stovas su geltonais ir raudonais kamuoliukais - tikra loterija, kai iššovus jie prašokinėja įvairias kliūtis ir įkrenta į sužymėtą nišą su parašyta pinigų suma”, - karštai aiškino S.Damašauskas.

Nesutinka atvykti į lošimą

Loteriją rengiančios UAB “Olifėjos” darbuotojus tokie priekaištai nustebino. Jie paprašė perduoti S.Damašauskui kvietimą atvykti į studiją ir stebėti, kaip vyksta žaidimas. “Tada jis galėtų įsitikinti, kaip viskas iš tikrųjų yra”, - sakė loterijos rinkodaros specialistė Daiva Jonuškienė.

S.Damašauskas pareiškė nenorįs važiuoti į studiją. “Kaip manote, ar mes galime nenorėti, jog studijos žiūrovai išloštų gerų prizų? Mums tik geriau, kai laimi didesnius prizus, taip padaroma žaidimo reklama”, - sakė D.Jonuškienė.

Anot jos, dažniausiai į “Olifėją” kreipiasi bilietus pirkę, bet nieko nelaimėję žaidėjai. “Jie klausia, ką daryti, kad galėtų laimėti”, - nusijuokė ji.

Jokių magnetų ir gudrybių

“Olifėja” paaiškino, kaip veikia įrengimai studijoje. Visų “Teleloto” studijos žaidimų veikimo principai yra mechaniniai. Žaidime “Sėkmės kalneliai” pats dalyvis pasirenka, kada jam nuspausti rankeną ir paleisti išriedėti rutulį. Rutulio paleidimo akimirka lemia, iš kur rutulys bus paleistas judėti, nuo to priklauso rutulio riedėjimo greitis ir kelio ilgis. Rutulys - tai sunkaus, kieto plastiko sviedinys, kuriame nėra jokios elektronikos, ir jis negali būti užprogramuotas.

Žaidimo vedėja įjungia šio rutulio judėjimo mechanizmą ir visiems parodo, kad rutulys nestovi vietoje - nuolat juda aukštyn žemyn. Po to tą prietaiso dalį uždengia. Taip daroma todėl, kad būtų išlaikytas atsitiktinumo principas. Jei studijos žaidėjai matytų, iš kurios vietos paleidžiamas rutulys lemia didžiausią laimėjimą, visi žaidėjai rutulį paleistų iš tos pačios vietos ir laimėtų tokią pačią sumą. “Ar toks žaidimas būtų įdomus? Ar būtų išlaikytas atsitiktinumo principas? Tuomet vertėtų pakviesti du žaidėjus ir tiesiog jiems duoti atitinkamą pinigų sumą”, - sakė D.Jonuškienė.

Žaidėjas pats lemia prizą

Žaidime “Jėgos laukas” ant stalo lygiais atstumais yra 10 vienodos stiprumo traukos magnetų, o centre - atstumiantis magnetas. Virš stalo pakabinta švytuoklė, kurios apačioje taip pat yra pritvirtintas magnetas. Paleista judėti švytuoklė sustoja tik virš vieno kurio nors magneto tada, kai švytuoklės inercinė jėga tampa mažesnė už vieno iš kurio nors magnetų traukos jėgą. Žaidimo stalas sukasi į visas puses, ir žaidėjas pats gali pakeisti švytuoklės paleidimo kampą.

Žaidime “Sūkurys” pats žaidėjas pasirenka, su kiek raudonos ir kiek geltonos spalvos kamuoliukų jis žais, pats nuleidžia rankeną, paleisdamas kamuoliukus riedėti. Žaidimo vedėja tik sudeda žaidėjo pasirinktą kamuoliukų kiekį. Kamuoliukai yra vienodo svorio ir jokių magnetų čia nėra. “Kamuoliukai sukasi tol, kol ima lėtėti ir sukrenta į dubens centrą. Jų išsidėstymo tvarkos prognozuoti neįmanoma”, - sakė D.Jonuškienė.

Įtarimą sukėlė laidos vedėja

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) direktorius Andrius Karaliūnas sakė, kad komisijai skundžiamasi dėl įvairių priežasčių. “Pavyzdžiui, vienas žmogus buvo nepatenkintas, kad jau trejus metus loteriją per TV veda ta pati vedėja”, - sakė jis. VLPK pernai gavo ir išnagrinėjo 9 asmenų skundus dėl galimų loterijų organizavimo tvarkos pažeidimų.

Komisija gavo penkis skundus dėl “Olifėja” organizuojamos loterijos “Teleloto” žaidimo televizijos studijoje. Pareiškėjai skundėsi, kad žaidimo metu lošiant daiktinius laimėjimus skaičių generatoriaus lentelėje, rodomoje televizijos ekrane, pirmame septynženklio skaičiaus laukelyje buvo matomas tik nulis. Todėl žaidėjai, kurių bilietų numerių pirmas skaičius buvo 1 (vienetas), buvo neįtraukti į daiktinių laimėjimų lošimą.

Tyrimo metu nenustatyta, kad “Olifėja” ar kas nors kitas darė įtaką atsitiktinių skaičių generatoriaus darbui ir laimėjusių loterijos bilietų numerių nustatymo procesui. “Iš tikrųjų televizijos ekrane matosi tik kas keliasdešimtas generatoriaus sukuriamas vaizdas. Žaidime dalyvavo ir tie bilietai, kurių numeris buvo didesnis nei milijonas”, - sakė A.Karaliūnas.

Kamuoliukus teko sverti, matuoti

Gauti du skundai dėl “Olifėja” loterijos “Jėga - 2” ir “Keno loto” žaidimų organizavimo televizijos studijoje. Kai kam kilo įtarimų, kad rezultatams įtaką gali daryti rengėjai, taip pat gali būti naudojami nevienodo dydžio kamuoliukai. Komisija kartu su Valstybinės mašinų bandymo stoties, esančios Domeikavoje, specialistais atliko tyrimą, kurio metu nenustatė objektyvių duomenų, įrodančių loterijos organizatorių tyčinę įtaką rezultatams. Bandymų stoties darbuotojai kamuoliukus matavo, svėrė, stebėjo žaidimą studijoje.

UAB “Žalgirio loto” organizuojamos loterijos “Sekmadienio loto” žaidėjas kreipėsi į VLPK dėl to, kad laiku negavo laimėto vieno kambario buto. Velykinio žaidimo prizas buvo įteiktas tik rudenį.

Taip pat gautas skundas dėl loterijos “Lay’s” čempionų taurės laimėjimo. Laimėtojui jau buvo pervestas laimėjimas, bet po poros savaičių į jį kreipėsi UAB “Lithuanian snacks” ir pranešė, kad įvyko klaida - laimėtojo vardas ir pavardė sutapo su laimėjimą atsiėmusio asmens duomenimis, ir žaidėjo prašė grąžinti prizą. VLPK nustatė, kad pareiškime nurodyti faktai ir aplinkybės nepatenka į komisijos priežiūros ir kontrolės kompetenciją, nes “Lithuanian snacks” organizuojamas žaidimas nebuvo loterija.

Pernai lietuviai loterijos bilietams išleido 101,652 mln. litų, laimėjimams išmokėta 49,617 mln. litų.