Danielio Negreanu išskirtinis interviu

Danielis Negreanu – vienas garsiausių visų laikų pokerio žaidėjų, kurio sąskaitoje milijonai dolerių, daugybė titulų ir net keturios WSOP apyrankės. Jis ne tik garsus, bet ir mėgstamas, ne tik gudrus, bet ir šmaikštus prie pokerio stalo. Išskirtiniame interviu D.Negreanu atvirai pasakojo apie save, ateities planus, santykius su Antanu Guoga bei įdomybes iš pokerio gyvenimo.

– Ar sunku būti pokerio ambasadoriumi?

– Nesunku, nes paprastai tiesiog būnu savimi. Myliu pokerį. Kai buvau jaunas ir tik pradėjau žaisti, daugelis į pokerį žiūrėjo kaip į blogą veiklą ir aš norėjau tai pakeisti. Norėjau, kad mama manimi didžiuotųsi. Ir, žinote, mano mama pasitraukė iš gyvenimo prieš kelis metus, tačiau ji tikrai manimi didžiuojasi – tuo, kuo aš tapau. Ir aš didžiuojuosi žaidimu, kurį žaidžiu. Myliu jį žaidžiančius žmones – tai nėra blogi žmonės. Yra tikrai daug gerų žmonių. Gal kai kurie ir blogi, bet…

– Garsėjate, kaip draugiškas, visada besišypsantis vaikinas. Kada galime pamatyti Danielį piktą?

– Oi, tikrai pamatysite mane įpykusį. Šios pasaulio serijos turo metu buvau daug kartų įpykęs, bloškiau savo ausines ir jas sulaužiau. Juk esu tik žmogus. Kiekvienas turi savo lūžio tašką. Kai būna per daug nesėkmių, tu tiesiog užverdi ir tai slegia, tačiau man tai visai patinka. Pokerio žaidėjas turi mokėti paslėpti savo emocijas. Tu nenori, kad kiti žinotų, jog tu nusiminęs, tad kartais net jei aš liūdnas, aš vis tiek šypsausi.

– Esate rumunų kilmės kanadietis, gyvenantis JAV. Kas Jūs savo širdyje?

– Na, tikrai ne amerikietis. Žiūrėdamas Olimpines žaidynes jaučiau, kad esu kilęs iš Rumunijos, tačiau ir Kanada man svarbi, nes tai mano namai. Tačiau kai manęs žmonės to klausia, visuomet pajuntu, kad esu rumunas. Jaučiu, kad mano paveldas, kaip ir mano šaknys, yra Rumunijoje.

– Kada paskutinį sykį lankėtės Rumunijoje?

– Į Rumuniją keletui dienų užsukęs buvau pernai. Šiek tiek pabendravau su žiniasklaida. Šiemet vyksiu į Budapeštą ir tada ruošiuosi vėl aplankyti Rumuniją. Man tikrai ten patiko.

– Ar ten būdamas jaučiatės ypatingai?

– Taip. Kalbant atvirai, neseniai būdamas Bukarešte negalėjau nustoti galvoti apie savo tėvą ir mamą, nes ten yra jų žmonės, jie kilę iš ten. Tai tiesiog atgaivino daug gerų tėvų prisiminimų. Ir jaučiausi kaip namuose. Jaučiau stiprų ryšį su jais.

– Kokia Jūsų nuomonė apie visą su „Juoduoju Penktadieniu“ susijusį triukšmą?

– Labai gaila, kad tai įvyko. Tikiuosi, kad tie reikalai išsispręs. Nežinau kada, bet vyriausybė turi kažko imtis. Žinote, šios šalies žmonės nori žaisti interneto pokerį. Leiskite paklausti – kiek žmonių 1980-aisiais būtų patikėję, jei būčiau pasakęs, jog ateityje jie turės vykti į laisvą šalį Rusiją, kad galėtų žaisti interneto pokerį. Kas tuo būtų patikėjęs? Negalima žaisti JAV! Ne, ne, ne! Jums teks vyktį į Rusiją, nes tai laisva šalis. Taigi, niekas tuo nebūtų patikėjęs.

– Skirtingos šalys laikosi skirtingos pozicijos pokerio atžvilgiu. Jūsų nuomone, pokeris yra įgūdžių ar sėkmės žaidimas?

– Manau, kad bet kuris manantis, jog tai yra sėkmės žaidimas, yra kvailas. Tai akivaizdžiai yra įgūdžių žaidimas. Jei norite, kad tai įrodyčiau, galime prisėsti pažaisti ir tai pademonstruosiu. Taip, kažkiek sėkmės žaidime yra, tačiau viską lemia priimami sprendimai ir kuo teisingesnius sprendimus priimsi, tuo dažniau laimėsi. Tai paprasta.

– Galite apibūdinti geriausią šiandieninį pokerio stilių?

– Atvirai sakant, šiandien daug žmonių žaidžia taip, kaip aš žaidžiau prieš 10 metų – mažų statymų pokerį. Ypač turnyruose, kur žmonės žaidžia daug rankų, bet daro tai atsargiai. Jie stengiasi išvengti didelių bankų, išlaiko juos mažus ir didelius bankus žaidžia tik tada, kai tikrai turi labai stiprią ranką. Būtent taip dabar žaidžiančius galite matyti daugelį geriausių žaidėjų.

– Interneto kambariams užbokavus JAV žaidėjus, daugiau veiksmo atsiras Europoje. Ar planuojate ten žaisti? Galbūt jus sutiksime EPT sezono atidaryme Taline?

– Žinote, galvoju apie kelionę į Taliną, nes tikrai vyksiu į Europą rudeniop, tik ruošiausi važiuoti atostogauti į Budapeštą ir galbūt Rumuniją. Galbūt vyksiu ir į Taliną. Galiu ten keliauti, nes tikrai ruošiuosi aplankyti daugiau turnyrų Europoje, ypač rudenį.

– EPT turnyrai. Šiuo metu mes esame Las Vegase vykstančioje Pasaulio pokerio serijoje. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp EPT ir Pasaulio serijos turnyrų?

– Na, Pasaulio pokerio serija, žinoma, turi trijų-keturių dešimtmečių istoriją. O EPT reprezentuoja naują globalią seriją, kuri šiuo metu yra sėkmingiausia pasaulyje. Į visus turnyrus susirenka tikrai daug žaidėjų ir tai puiki serija, nes gali daug pamatyti. Jei esi vaikis iš Amerikos, ten pamatysi neįtikėtinai gražias šalis. Nuvykęs į Barseloną pamatysi Ispaniją. Gali nuvykti į Prancūziją ar Italiją. Gali pamatyti pasaulį. Tau suteikiama galimybė praplėsti akiratį, pamatyti daugiau nei tik Las Vegasas. Manau, kad būtent tuo EPT yra išskirtinis ir niekas daugiau to negali pasiūlyti. Tai graži Europos kultūra, kurią gali pamatyti žaisdamas šioje serijoje.

– Ar Jums kelionės žaidžiant pokerį reiškia daug?

– Na, norėčiau labiau mėgautis kelionėmis. Paprastai kažkur nuvykus tenka bendrauti su jumis, žurnalistais, duoti interviu laisvalaikiu. Taip prarandu galimybes pasimėgauti kelione. Tačiau pernai tai atradau. Kelis kartus leidau daugiau laiko su savo draugais ir daug patyriau, kai lankiausi Rumunijoje ir kitur.  Pasistengsiu leisti sau  pajusti, koks gražus ir stulbinantis yra mano gyvenimas ir tai, kad turiu galimybę pamatyti tiek daug skirtingų pasaulio kraštų.

– O ką Jūs manote apie pokerį, kaip apie sportą? Ar galima jį žaisti be pinigų, tiesiog dėl, tarkim, dėl Pasaulio čempiono titulo?

– Taip, manau, akivaizdu, kad viliojanti pokerio, kaip lošimo dalis yra faktas, kad jis žaidžiamas iš pinigų. Tačiau visgi manau, kad žaidimas yra pakankamai įdomus ir šeimos gali susėsti kartu ir ant virtuvės stalo žaisti pokerio turnyrus be pinigų. Net aš kartais tuo užsiimu su draugais. Mes žaidžiame, tarkime iš 5 dolerių, kurie niekam nerūpi. Svarbu ne pinigai, o malonumas, tad jei mėgstate varžytis ir norite įrodyti pranašumą prieš kitą, tam tikrai nereikia pinigų.

– Gan gerai pažįstate Antaną Guogą (Tony G). Papasakokite apie gerąsias ir blogąsias žaidimo prie vieno stalo su juo puses.

– Bėgant metams mano nuomonė apie Tony G pasikeitė. Pradžioje jis buvo nemandagus, grubiai besielgiantis, nedraugiškas. Jis lipdavo per galvas ir man tai nepatiko. Bet po to esame kalbėję, mačiau, kaip jis keitėsi ir tobulėjo. Mačiau jo gerąją pusę, nors jis kartais vis dar negražiai elgiasi su žmonėmis, tačiau dabar aš žinau, jog tai nerimta. Dabar man Tony G tikrai patinka. Nepatiko anksčiau, tačiau dabar patinka. Praleidau šiek tiek laiko žaisdamas su juo ir man patinka, kaip jis dalyvauja žaidime. Jis tas, kuris mėgsta pasikandžioti, puikiai tinka televizijai. Tačiau širdyje jis linksmas vaikinas.

– Ar rinktumėtės stalą su Tony G?

– Man visada patinka Tony G prie stalo, nes jis sukuria veiksmą. Jis tikrai ne iš tų, kurie sėdėdami laukia tūzų. Jis žaidžia pašėlusiai, tad visi kiti taip pat pradeda žaisti pašėlusiai, tad žaidimas būna tikrai geras.

15min.lt