Black Book atvėrė futbolo pūlinius

Mafijos grasinimai, prievarta ir nemokamos algos – tokia futbolininkų kasdienybė Rytų Europos klubuose. Briuselyje pristatytos kraupios istorijos iš žaidėjų lūpų atskleidė tamsiąją futbolo pusę.

Futbolininkų gyvenimas Rytų Europos klubuose kupinas pavojų.

Profesionalių futbolo žaidėjų asociacijų federacija (FIFPro) susprogdino tikrą bombą, šią savaitę išleidusi „Black Book” – savo Juodąją knygą apie Rytų Europos futbolo pūlinius.

FIFPro anonimiškai apklausė net 3357 profesionalius žaidėjus, rungtyniaujančius 12 šalių – Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Graikijos, Vengrijos, Kazachstano, Juodkalnijos, Serbijos, Slovėnijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos – futbolo čempionatuose.

Šio tyrimo rezultatai atskleidė šokiruojančių faktų apie skirtingose Europos šalyse gyvenančių futbolininkų kasdienybę.

Žaidėjai atvirai papasakojo ne tik apie savo santykius su klubo vadovais ir sirgaliais, bet ir apie Rytų Europoje klestinčią prievartą, atlyginimų vėlavimą, mafijos tinklų spaudimą ir grasinimus.

„Būtina kuo skubiau į tai reaguoti. FIFA, UEFA ir šių šalių futbolo federacijos turi sąžiningai pažvelgti į veidrodį.

Su tuo, kas dabar vyksta šių šalių futbole, tiesiog negalima taikytis”, – neabejojo skandalingąją knygą Briuselyje pristatęs FIFPro generalinis sekretorius Theo van Seggelenas.

Graužia lažybų vėžys

Surinkti neginčijamų įrodymų apie tamsiąją Rytų Europos futbolo pusę už žaidėjų teises kovojančiai FIFPro nebuvo lengva.

Futbolininkai iki šiol bijo galimų represijų ir netekti darbo, todėl nesutiko savo žodžių paliudyti viešai.

„Daugelį gąsdino vien pati idėja atsakyti į mūsų anketos klausimus”, – neslėpė Dejanas Stefanovičius, Slovėnijos futbolininkų asociacijos prezidentas.

FIFPro surado vienintelį futbolininką, kuris išdrįso nusiplėšti anonimiškumo kaukę. Tačiau serbo Dragišos Pejovičiaus kalba Briuselyje per „Black Book” pristatymą tapo dar vienu unikaliu liudijimu apie gangrenuojantį Europos futbolą.

„Klubo vadovai vertė mane dalyvauti sutartose rungtynėse, – neslėpė 29 metų gynėjas, Serbijos čempionate atstovavęs Čačako „Borac” ir „Novi Pazar” klubams. – Jie man grasino, kad sulaužys ir abi kojas, ir abi rankas, jei nevykdysiu jų reikalavimų.

Vieną dieną prieš rungtynes viešbutyje prie manęs priėjo nelegaliomis lažybomis užsiimantis žmogus. Jis liepė kartu eiti į jo automobilį ir pasiūlė man 3 tūkst. eurų. Aš bijojau dėl savo ir šeimos gyvybės.”

Deja, šis D.Pejovičiaus atvejis nėra išskirtinis.

12 proc. apklaustų futbolininkų patvirtino sulaukę pasiūlymų prisidėti prie sutartų rungtynių, kai lažybose dalyvaujantys nusikaltėliai iš anksto tariasi dėl reikiamo rezultato.

Konkrečioje šalyje šie skaičiai gali būti ir daug didesni. Graikijoje tokių futbolininkų buvo 30,3 proc., o nelegaliame lažybų versle pirmaujančiame Kazachstane – net 34,3 proc.

Nuolat vėluoja algos

Kamerūnietis Samuelis Eto’o su Machačkalos „Anži” komanda pasirašė milžinišką kontraktą ir tapo brangiausiai pasaulyje mokamu futbolininku.

Tačiau daugumos žaidėjų kasdienybė Rytų Europoje akivaizdžiai skiriasi nuo Rusijos milijardierių viliojamų kai kurių žvaigždžių.

Čia dažnai nesilaikoma jokių darbo teisės įstatymų, o atlyginimai neretai vėluoja.

Net 41,4 proc. futbolininkų patvirtino, kad laiku negauna savo uždarbio.

Liūdnas rekordas priklauso Juodkalnijai – 97 proc., o antrąją vietą čia vėl užima Graikija – 67,5 proc.

Buvęs „Lens” vidurio saugas Dejanas Milovanovičius „Black Book” autoriams papasakojo savo sutarties istoriją, kai Prancūzijos klubas buvo jį paskolinęs Belgrado „Crvena zvezda” ekipai.

Prancūzai sutiko toliau mokėti pusę kontrakte numatytos sumos ir sąžiningai kas mėnesį pervesdavo pinigus į Serbijos klubo sąskaitą.

„Kai paklausiau „Crvena zvezda” prezidento, kodėl negaunu savo atlyginimo, buvau iš karto suspenduotas, – neslėpė vėliau Graikijos „Panionios” ekipai perleistas futbolininkas. – Norėdami pasiteisinti dėl savo sprendimo Belgrado klubo vadovai žiniasklaidoje ėmė pasakoti, kad aš gadinu komandos vidaus atmosferą.”

Priekaištai FIFA ir UEFA

Dar vienas įspūdingas skaičius: net 11,7 proc. futbolininkų patvirtino, kad Rytų Europoje yra patyrę prievartos ar rasistinių išpuolių.

55,8 proc. atvejų dėl to buvo kalti sirgaliai, 13,3 proc. – klubo vadovai, 8,3 proc. – treneriai.

Europos Parlamento narys Emine’as Bozkurtas, atsakingas už Europos futbolo korupcijos reikalus, apgailestavo, kad nei FIFA, nei UEFA atstovai nedalyvavo pristatant knygą.

„Jau anksčiau žinojome apie sutartų rungtynių atvejus Suomijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Knyga atskleidė, kad šis futbolo vėžys jau apėmęs beveik pusę Europos.

Deja, UEFA tiktai konstatuoja faktus, bet dabar atėjo laikas į tai ryžtingai reaguoti, – įsitikinęs europarlamentaras. – Europolas jau pradėjo tyrimus, tačiau UEFA privalo dirbti kartu su prokurorais ir policija.”

Kur kas griežtesnės kritikos futbolo pasaulio vadovams pažėrė Nikolajus Gramatikovas, FIFPro atstovas iš Rusijos.

„Rusijoje klubai visiškai negerbia nei darbo kodekso, nei žmogaus teisių. Mafijos ir oligarchų pinigai yra dar viena reali grėsmė futbolui, – „L’Equipe” aiškino rusas. – Bet FIFA ignoruoja ir šiuos faktus, ir prievartos atvejus, kurių netrūksta Rusijos stadionuose. Mes negalime daugiau to toleruoti.”

FIFPro, nesulaukdama tarptautinių futbolo institucijų paramos, net pagrasino, kad ateityje gali surengti futbolininkų streiką visoje Europoje. (LR)

lrytas.lt