Azartinių lošimų verslo drumzlės

Kas pastaruoju metu vyksta lošimų rinkoje, neįsigilinus sudėtinga suvokti, nes nebeaišku nei kokie valstybės tikslai, nei ko siekia praktiškai nebereguliuojamas lošimų verslas, nei kokiais būdais ar priemonėmis tai daroma? Bet pasigilinus į šiuos procesus, akivaizdu, jog kai kurie lošimų verslo atstovai sąmoningai viską painioja, įveldami ir „pajungdami“ savo interesams kai kuriuos nelabai susigaudančius, o kai kuriuos, manau, ir piktybiškai veikiančius bei akivaizdžiai verslo interesus proteguojančius politikus bei tokiu būdu siekia žlugdyti iniciatyvas, kurios aiškiau ir greičiau reguliuotų šį socialiai pavojingą verslą, kuris dėl nepakankamos kontrolės gali pridaryti valstybei didžiulės tiek socialinės, tiek finansinės žalos. Ir jau daro...

Procesai, siekiant aiškiau reglamentuoti lošimų verslą prasidėjo 2006 m., kai dar socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės Finansų ministerija, suvokdama pokyčius rinkoje ir pripažindama, jog 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas pasenęs, nusprendė prie Finansų ministerijos sudaryti darbo grupę naujai įstatymo redakcijai parengti, bet štai jau septinti metai, kai šis įstatymas neišvysta dienos šviesos, nors tuo pačiu visi, nuo Seimo narių iki vyriausybės, Finansų ministerijos vadovų pripažįsta, jog jis būtinas. Tą patį kalba ir asocijuotos šio verslo struktūros, bet tik kalba, o daro viską taip, jog bet kokia kaina naujos redakcijos įstatymo priėmimas būtų sužlugdytas.

Praėjusios kadencijos Seimo nariai dar pamena, kokios batalijos kildavo Seime, kai tik prasidėdavo kalba apie naują Finansų ministerijos rengiamą įstatymą. Ir tuomet radosi Seime verslo grupių užtarėjų bei jiems pavyko užblokuoti įstatymo svarstymą. Ir šiuo metu praktiškai viskas vyksta pagal tą patį scenarijų, tik dar įžūliau. Į klausimą, kodėl tai vyksta ir kiek tai dar tęsis, vis lieka neatsakyta.

Taigi, kaip šie procesai judėjo šios kadencijos Seime? 2009 m., pasigędęs seniai rengiamos, bet niekaip Seimui nepateikiamos naujos Lošimų įstatymo redakcijos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kurio kompetencija apima ir azartinių lošimų sritį, savo posėdyje įpareigojo Finansų ministerijos darbo grupę pabaigti rengti ir per pusmetį Seimui pateikti naujos redakcijos Lošimų įstatymą, tačiau po pusmečio šios darbo grupės vadovas atvirai pripažino, jog dėl verslo grupių nesutarimų, nes skirtingų lošimų verslo šakų asocijuotų struktūrų vadovai nesutarė dėl reguliavimo nuostatų ir darė viską, jog įstatymas nebūtų pateiktas Seimui, jie nepajėgūs pabaigti proceso. Tuomet BFK apsisprendė perimti nebaigtą įstatymą, sudaryti naują darbo grupę, įtraukiant į ją Seimo komiteto narius, Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros komisijos narius bei komiteto patarėjus ir per nustatytą terminą pabaigti pradėtą darbą bei pateikti įstatymą Seimui. Pagal kuruojamų sričių pasiskirstymą komitete, man 2009 m. gruodžio 8 d. komiteto bendru sutarimu buvo pavesta šiai darbo grupei vadovauti. Nepatenkinti oponentai mūsų darbo grupės parengtą projektą sąmoningai vadina Ž. Šilgalio projektu, bet atsakingai noriu pasakyti, jog į šį projektą be Lošimų priežiūros komisijos, Finansų ministerijos specialistų neįrašiau nei sakinio, todėl tai ne mano, o mano vadovaujamų ir lošimų verslą gerai išmanančių specialistų parengtas projektas, kurių kiekvienas turi ir pareigas, ir pavardes. Po ilgokų svarstymų, derinimų su asocijuotomis struktūromis, Lošimų įstatymo nauja redakcija jau prieš metus, 2011 m. rugpjūčio 23 d., buvo įregistruota Seime.

Ir prasidėjo... Kai lošimų verslo atstovas S. Kacas, valdantis B lygio automatų salonų monopolį, nerado naujame įstatymo projekte išskirtinai savo verslo plėtrai palankių nuostatų, prasidėjo piktybiško veikimo procesai, siekiant sužlugdyti naujos redakcijos įstatymo priėmimą. Ponas S. Kacas pasakė labai aiškiai, kad arba įstatymas turi būti toks, kokį parengė jo advokatas Linas Sesickas, arba nebus jokio, nes jis, neva, turintis tiek ryšių, kad įstatymas bus priimtas tik tuomet, kai jis „uždegs žalią šviesą“... Netikėjau, jog vienas žmogus gali „šokdinti“ Ministeriją, Vyriausybę ir Seimą, bet greitai įsitikinau. Kai mano vadovaujama darbo grupė aiškiai pasakė, jog į įstatymą netrauks nė vienos valstybės interesams kenkiančios nuostatos, jau po savaitės aktyviai iniciatyvos ėmėsi kaip „grybai iš po lietaus“ išdygę Seimo nariai Dainius Budrys ir Erikas Tamašauskas, nors iki tol šia sritimi visiškai nesidomėjo. Jų pastangomis, neinformavus, jog Lošimų įstatymas jau parengtas ir net registruotas, Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę tokiam pat įstatymui parengti. Į šią darbo grupę buvo įtraukti skirtingų frakcijų Seime politikai, siekiant užsitikrinti kuo daugiau balsų Seime, bet nė vieno specialisto iš Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros komisijos, BFK patarėjų. Tokių precedentų, kad būtų sudaryta darbo grupė įstatymui parengti, kuris ne tik parengtas, bet jau ir registruotas bei pateiktas Seimui, ko gero, nėra buvę per visą Seimo istoriją.

Įprastai, kai Seimo nariai turi siūlymų arba mano, jog atskiri įstatymo straipsniai turėtų būti kitaip reglamentuoti, yra teikiamos įstatymų pataisos ir Seimas priėmimo stadijoje sprendžia kokią formuluotę pasirinkti. Kodėl verslininkams ir jiems atstovaujantiems Seimo nariams netiko toks kelias? Kodėl po BFK darbo grupės įstatymo pateikimo praėjusį rudenį, jo svarstymas praėjusioje pavasario sesijoje taip ir nebuvo pradėtas, kai jis buvo iš anksto numatytas ir nustatyta tvarka gautos Vyriausybės, visų kitų reikalingų institucijų išvados, apsvarstyta pagrindiniame BFK ir praktiškai visuose papildomuose komitetuose? Kodėl papildomas Audito komitetas, nors buvo pradėjęs svarstymą bei privalėjo pateikti išvadą, taip per pusę metų jos ir nepateikė, kas tapo pretekstu kai kuriems aukštas pareigas užimantiems Seimo nariams toliau vilkinti įstatymo svarstymą? Beje, Audito komiteto išvadų nėra iki šiol. Kodėl? Iš kur ir kaip atsirado D. Budrio darbo grupės parengtas dar vienas įstatymo projektas, kas konkrečiai jį parengė? Kodėl šiame projekte nuosekliai aprašyta viskas, ko reikalavo verslininkai iš BFK darbo grupės ir kam mūsų darbo grupėje nebuvo pritarta. Kodėl D. Budrio ir E. Tamašausko vadovaujamos grupės nariai kartu su lošimo verslo atstovais keliavo į Didžiąją Britaniją, neva, susipažinti su tos šalies Azartinių lošimų įstatymu? Kas padengė Seimo narių kelionės, gyvenimo, maitinimo išlaidas? Kodėl, jei buvo vykstama įstatymo rengimo tikslais, šios komandiruotės nepalaimino Seimo valdyba? Kodėl „keliautojai“ akivaizdžiai, mano nuomone, painiodami viešuosius ir privačius interesus, grįžę iš kelionės kartu su verslo atstovais pasirašė ir po jiems palankiomis Lošimų įstatymo formuluotėmis? Kodėl dokumentų keliavimo istorija aiškiai rodo, kad šis įstatymas parengtas verslininko S. Kaco advokato L. Sesicko ir į Seimą atkeliavęs iš jo kompiuterio, kai ponas L. Sesickas net neregistruotas kaip lobistas? Kodėl šio įstatymo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja įstatymo tikslams? Kodėl patys akivaizdžiai atstovaudami verslininkų interesams, D. Budrys ir E. Tamašauskas kaltina BFK darbo grupę atstovaujant užsienio lošimų bendrovėms, kurios teikia nelegalias paslaugas internetu, kai mūsų parengtame projekte labai aiškiai aprašytas ir tokių nelegalių svetainių, bankinių atsiskaitymų blokavimas, aiškiai apibrėžta atsakomybė už nelegalią veiklą, įskaitant ir įrangos konfiskavimą, įtvirtintas reikalavimas serverius laikyti Lietuvos teritorijoje, jog priežiūros tarnybos galėtų juos pasiekti ir reguliariai patikrinti. Pamirštas faktas, jog ir 2010, ir 2011, ir 2012 metais asmeniškai kreipiausi į visas priežiūros, teisėsaugos institucijas dėl nelegaliai užsienio bendrovių teikiamų paslaugų, informuodamas apie milžinišką tokių paslaugų tiek socialinę, tiek ekonominę žalą. Buvo organizuotas ir ne vienas posėdis, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), muitinės pareigūnams, siekiant užkirsti kelią nelegaliai Lietuvoje veikiančioms bendrovėms. Kodėl mūsų darbo grupė nuolatos verslininkų kaltinama, jog su jų asocijuotomis struktūromis nederinome įstatymo nuostatų, kai dokumentuose fiksuota aibė susitikimų ir diskusijų įstatymo rengimo procese? Kodėl, kodėl, kodėl?

Visų klausimų net neįmanoma išvardinti, bet pakanka atsakyti į aukščiau pateiktus, kad taptų akivaizdu, jog už visų šių peripetijų stovi naujo įstatymo reglamentavimu nepatenkinti kai kurie verslininkai su S. Kacu priešakyje, kurie per jiems atstovaujančius Seimo narius siekia arba sau išskirtinai palankaus įstatymo arba „status quo“, kas reikštų, jog šis socialiai pavojingas verslas vystytųsi be tinkamos valstybės priežiūros.

Būtina pastebėti, jog lošimų priežiūra šiuo metu visiškai sužlugdyta, šis verslas vystosi nekontroliuojamai, jo daroma žala jaunajai kartai neabejotina, o politinės valios ne tik kad priimti, bet ir svarstyti įstatymą stinga. Gaila, jog ir skirtingos lošimų verslo asocijuotos struktūros leidžiasi „vedžiojamos už nosies“ pono S. Kaco ir tokiu trumparegišku elgesiu daro sau „meškos paslaugą“, nes jei ir toliau šiame versle vyraus chaosas, kaip yra dabar, nebus tinkamo reguliavimo bei būtinos kontrolės, ypatingai apsaugant nepilnamečius nuo žalingo poveikio, tai net neabejoju, jog dar po kelerių metų Seimas svarstys nebe įstatymo nuostatas, bet siūlymą Lietuvoje apskritai uždrausti azartinius lošimus, kas, beje, atsitiko kitose šalyse, kurios kitaip nebesukontroliavo tinkamai neprižiūrimo lošimų verslo ir vis didėjančios žalos visuomenei. Siūlau visiems, kol dar nevėlu, atsikvošėti ir grįžti prie normalios argumentais, o ne išskirtinai tik verslo interesais grįstos diskusijos ir įprastų įstatymų svarstymo procedūrų Seime.

Jei mano argumentai neįtikina, siūlau paskaityti STT išvadas, kuriose aiškiai įvardinti pavojai, kuriuos sukuria D. Budrio ir E. Tamašausko, o iš tikro S. Kaco advokato L. Sesicko, parengtas ir Seime pateiktas įstatymas. Apie pernelyg liberalaus šio verslo reglamentavimo pavojus kalbu jau pusę metų, bet dar ne visi Seimo nariai nori girdėti, tai gal bent STT išvados, aiški Finansų ministerijos pozicija ir Seimo Antikorupcijos komisijos nuomonė įtikins.

Ir keli žodžiai apie patį lošimų reglamentavimą: ar tikrai Lietuvai reikia įvesti B1 lygio lošimo automatus ir leisti juos statyti kavinėse, baruose, viešbučiuose, moteliuose, bilijardo, kėglių salonuose, naktiniuose klubuose bei kitose viešose ir laisvai visiems, taip pat ir paaugliams bei vaikams prieinamose vietose, ar tikrai nereikalingos vaizdo įrašymo sistemos, jog nustačius pažeidimą, Lošimų priežiūros tarnyba turėtų galimybes tokį pažeidimą įrodyti ir atitinkamai pažeidėjus bausti, ar reikalinga praplėsti galimybę steigti lošimo namus tose vietose, kur iki šiol tai buvo draudžiama (parduotuvės, prekybos centrai, pašto įstaigos, uostai, autobusų, traukinių stotys, oro uostai ir pan.), ar tikrai nereikalinga „slenksčio kontrolė“, apsauganti nuo nepilnamečių patekimo į lošimo  vietas, ar tikrai nereikia, kad įstatymu būtų aiškiai įtvirtinta nuostata, jog tiek antžeminiuose lošimo punktuose, tiek lošimuose internetu būtų aiškiai įtvirtintos „atšalimo valandos“, t.y. laikotarpis, kai bendrovės vieną kartą paroje bent kelioms valandoms privalo nutraukti lošimus, jog azarto pagauti lošėjai turėtų galimybę „atvėsti“, ar teisingas ir Europos teisę atitinkantis yra vietinės lošimų bendrovės advokato Lino Sesicko parengtame projekte numatytas reikalavimas uždaryti rinką, įtvirtinant jau esančių rinkoje lošimų bendrovių monopolį ir t.t.

Kai kas siūlo, neva, išeitį – sujungti abu pateiktus įstatymus ir parengti kompromisinį variantą, bet problema, jog nėra ką jungti. Seimas turi apsispręsti, ar Azartiniai lošimai yra reguliuojama ir valstybės kontroliuojama verslo sritis, ar ją reikia visiškai liberalizuoti ir prilyginti, pavyzdžiui, bandelių kepimui ar skalbimo paslaugoms? Bet,  kad apsispręstum, reikia spręsti, o ne vilkinti ir atidėlioti.

Ir, žinoma, esminis klausimas, į kurį turėtų atsakyti jau Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi 25 –ių Seimo narių prašymą, kodėl nuo 2006 m. rengiamas įstatymas iki šiol nepriimamas ir, gali būti, jog dar ir šioje kadencijoje nebus priimtas? Kas tam trukdo, kokios povandeninės srovės veikia? Kas pagaliau yra tas ponas S. Kacas, kokie jo giminystės ir finansiniai ryšiai su jam taip aktyviai talkinančiais kai kuriais Seimo nariais ir t.t.

Seimo Antikorupcijos komisija nagrinėja galimus korupcijos atvejus įvairiose valstybės institucijose, bet, manau, būtina atsigręžti ir į patį Seimą. Laikas išsklaidyti Azartinių lošimų verslo drumzles...

Neabejoju, jog po šio straipsnio vėl pasipils kaltinimų nebūtais dalykais lavina, bet prie tokių kai kurių verslo veikėjų ir jiems atstovaujančių Seimo narių veikimo metodų jau įpratau. Žinau, jog teisinga pozicija ilgalaikėje perspektyvoje visada pasiteisina, o „ylos iš maišo“ anksčiau ar vėliau išlenda...

Žilvinas Šilgalis