Airijos premjeras ragina rinkėjus paremti ES sutartį

Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas ketvirtadienį paskutinįsyk paragino rinkėjus pritarti sutarčiai, reglamentuojančiai Europos Sąjungos (ES) plėtros procesą, kai nuomonių apklausos parodė, jog daugybė airių vis dar tebėra neapsisprendę.

"Mes turime apsispręsti, ar toliau eisime patikrintu ir sėkmingu keliu, ar pakeisime politiką ir rizikuosime žengti į nežinomybę ir patirti galimą žalą", - sakė B.Ahernas per spaudos konferenciją paskutinę referendumo kampanijos dieną.

"Aš noriu dar kartą pasakyti Airijos žmonėms, jog šeštadienis taps istoriniu, ir ne tik mums, bet visai Europai, - teigė jis. - Mūsų sprendimo laukia 24 Europos šalys, 480 milijonų jų gyventojų".

Jis prisiėmė didžiąją dalį kaltės dėl praėjusių metų birželį vykusio referendumo, į kurį atėjo tik 34 proc. rinkėjų. Nepritarus 54 proc. balsavusiųjų, sutartis buvo atmesta.

Analitikai teigia, jog praėjusių metų referendumo rezultatus lėmė vangi vyriausybės kampanija, taip pat baimė prarasti dosnias ES subsidijas, nerimas dėl staigaus rytų europiečių migrantų antplūdžio, taip pat baimė prarasti bendrą Airijos įtaką sprendžiant ES reikalus.

Dabar Airijos premjeras stengiasi, jog tai nepasikartotų. Jau prieš kelis mėnesius iki balsavimo vyriausybė pradėjo plačią informavimo kampaniją, įskaitant keliaujantį "Nacionalinį forumą", kurio dalyviai aplankė beveik visą šalį.

Tačiau ketvirtadienį likus tik dviem dienoms iki antrojo airių balsavimo dėl Nicos sutarties, daugelis rinkėjų vis dar buvo neapsisprendę.

"Viskas išaiškės tik paskutinę minutę, kai reikės eiti balsuoti", sakė 30 metų kalėjimo prižiūrėtojas Niallas Mooney (Nielas Munis), kuris pirmame referendume pritarė Nicos sutarčiai, tačiau šį kartą dar nebuvo apsisprendęs.

Daugelis airių teigia, jog nelabai susigaudo 90 puslapių sutartyje aptariamuose klausimuose, nuomonių apklausos taip pat pateikia prieštaringą vaizdą. Trečiadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodė, jog neapsisprendę yra 31 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ketvirtadienio apklausa parodė, jog tokių yra 19 procentų.

Ne "karaklizmui"

Tačiau abiejose apklausose pritariančiųjų buvo dvigubai daugiau, todėl Nicos sutarties likimas per antrąjį balsavimą iš esmės priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. ES pareigūnų teigimu, sutartis yra būtina, norint 2004 metais priimti į Sąjungą dešimt naujų narių.

Po alinančių derybų Prancūzijos Nicos kurorte 2000 metais sudarytos sutarties, kuri numato pertvarkyti 15 šalių Sąjungos institucijas ir parengti ją priimti iki 27 naujų narių.

1972 metais didžiule persvara balsavusi už prisijungimą prie tuometinės bendros Europos rinkos, Airija yra vienintelė iš ES šalių dar neratifikavusi sutarties; taip pat vienintelė, kuriai reikia rengti referendumą, kad tai padarytų.

Nekantriausiai balsavimo rezultatų, kurie turėtų būti paskelbti sekmadienį, lauks 10 šalių kandidačių, kurias Europos Komisija praėjusią savaitę rekomendavo priimti į bloką jau 2004 metais. Tai - Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras bei Malta.

Neigiamas airių atsakymas sukeltų "kataklizmą", Prancūzijos dienraščiui "Le Monde" tvirtino Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis).

Pirmiausia žlugtų pati Nicos sutartis, kurioje numatoma pakeisti valstybių narių balsų ir vietų skaičių ES Ministrų Taryboje, Europos Parlamente, jų siunčiamų į Briuselį Europos komisarų skaičių.

Sutartis nustoja galioti, jei iki 2002 metų pabaigos jos neratifikuoja visos 15 valstybių narių.

Neįsigaliojus Nicos sutarčiai, ES toliau veiktų pagal 1997 metų Amsterdamo sutartį, kurioje numatyta galimybė daugiausiai 20 narių, kol bus sudaryta ir ratifikuota nauja sutartis.

Šalims kandidatėms tikriausiai tektų laukti, kol Konventas dėl Europos ateities, vadovaujamas buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing'o (Valeri Žiskaro D'Esteno) paruoštų ES konstitucijos projektą ir dabartinės valstybės narės surengtų tarpvyriausybinę konferenciją (TVK), kurioje būtų aptarta nauja sutartis.

Pagal dabartinį planą, Konventas turėtų baigti darbą iki 2003 metų birželio. TVK galėtų prasidėti kitų metų pabaigoje ir baigtis pirmąjį 2004 metų pusmetį. Dar 18 mėnesių užtruktų ratifikuoti sutartį - taigi plėtra anksčiausiai galėtų įvykti 2006 metais.

Teoriškai ES vadovai galėtų paspartinti Konvento bei TVK darbą ir pamėginti baigti derybas iki kitų metų pabaigos, ratifikuoti sutartį per 12 mėnesių ir priimti naujas nares 2005 metais. Tačiau ES pareigūnai baiminasi, jog labiau tikėtinos kitos kliūtys ir atidėliojimai.

Vyriausiasis komisijos atstovas spaudai Jonathanas Faullas (Džonatanas Folas) pareiškė, jog antrasis airių "ne" lemtų neprognozuojamą "naują politinę dinamiką", ir kai kurios valstybės narės galėtų mėginti atnaujinti diskusijas dėl jų netenkinančių Nicos sutarties nuostatų.

Sutarties kritikai Airijoje teigia, jog jie priešinasi ne plėtrai, bet daugybei dokumento trūkumų, tačiau daugelio analitikų manymu, jei sutartis nebus patvirtinta, plėtrą teks atidėti mažiausiai dvejiems metams.

Jų teigimu, referendumo rezultatai priklausys nuo aktyvumo - kuo rinkėjai bus aktyvesni, tuo didesnė "taip" tikimybė.

Ketvirtadienį paskelbtos "Irish Times" užsakymu MRBI atliktos apklausos rezultatai parodė, kad Nicos sutarčiai pritarė 42 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei ankstesnėje apklausoje), o ją atmetė - 29 proc. (4 proc. daugiau nei ankstesnėje apklausoje). Neapsisprendusiųjų buvo 19 proc., o 10 proc. apklaustųjų sakė neisiantys balsuoti.

"Būgštavimai nurims tik baigus balsuoti ir skaičiuoti balsus, tačiau šį kartą mes jaučiamės kiek tvirčiau", - teigė sutartį remiančios kampanijos dalyvė ir politikos analitikė Brigid Laffan (Brigid Lafan).

Bukmekeriai praneša, jog statoma šeši prieš vieną sutarties naudai. Tačiau vienas jų teigė, jog panašus santykis buvo ir pernai.

Nicos sutarties šalininkai labiausiai mėgina įtikinti griežtus dokumento priešininkus, kurių teigimu sutartis kelia grėsmę Airijos "šventoms karvėms", ypač tradiciniam šalies kariniam neutralitetui, bei veda į centralizuotą ir militarizuotą Europą.

"Nemanau, jog airių jaunimas turėtų kariauti Europos armijoje", - teigė 17-metė Rosemary Farrell (Rozmari Farel), Dublino centre mesdama eurus į automobilių parkavimo automatą.

Švelninami būgštavimai

Vyriausybė mėgino sušvelninti šiuos būgštavimus ES valstybių deklaracija, jog jos gerbs Airijos neutralumą. Airiam tarus "taip" Nicos sutarčiai, neutralumas būtų įtvirtintas ir konstitucijoje.

Tačiau sutarties priešininkų stovykla taip pat pateikė stiprių argumentų, pasinaudodama giliomis Airijos sporto tradicijomis - "jei pralaimėjai, reiškia pralaimėjai".

"Negerbiant žmonių pasisakymo (2001 metais) paneigiami demokratijos principai", - pareiškė partijos "Sinn Fein" atstovas spaudai Michaelas Nolanas (Maiklas Nolanas).

Airiai taip pat būgštauja, jog nedidelė 3,9 mln. gyventojų turinti šalis bus nustelbta, kai ES išsiplės į buvusias komunistines šalis, turinčias beveik 500 mln. gyventojų.

Su Airijos respublikos armija (IRA) siejamos "Sinn Fein" lyderis Gerry Adamsas (Džeris Adamsas) ketvirtadienį pareiškė, kad sutartį reikia sužlugdyti, siekiant "nutraukti didžiųjų valstybių dominavimą".

"Nicos sutartis nesprendžia, ar Airija išliks Europos Sąjungos dalis, - tvirtino G.Adamsas per spaudos konferenciją Dubline. - Joje reglamentuojama, kaip bus valdoma ES".

"Nicos sutartis iš esmės keičia taisykles, todėl žmonės turi išreikšti savo nuomonę", - teigė jis, įspėjęs, kad tokios mažos šalys kaip Airija rizikuoja prarasti savo įtaką Briuselyje.

Tačiau priešininkų stovykla kampanijos pabaigoje patyrė netikėtą smūgį, paaiškėjus, jog vienas iš svarbiausių jos aktyvistų Justinas Barrettas (Džastinas Baretas) Vokietijoje dalyvavo kraštutinių dešiniųjų partijos, kurią šalies valdžią nori uždrausti, mitinguose.

Vyriausybė savo kampanijoje akcentavo dvi svarbiausias temas - plėtrą bei ekonomiką.

"Jei mes atmesime Nicos sutartį turėsime dėl daug ko pasiaiškinti, - sakė ministro pirmininko pavaduotoja Mary Harney (Meri Harni). - Mes duosime ženklą investuotojams, jog mes atsitoliname nuo Europos, jog mes atsitraukiame iš sprendimų priėmimo, jog mes prarandame savo įtaką, mes prarandame savo gerą valią".

Prisijungusi prie ES, Airija gavo nemažą ekonominę paramą, taip pat pasipelnė tapusi pagrindiniais JAV korporacijų vartais į Sąjungą, todėl vyriausybė ir verslininkai mėgino rinkėjus įtikinti "nesiūbuoti laivo".

"Jei mes atmesime sutartį, geriausiu atveju Europos Sąjungai teks išgyventi grėsmingos nežinomybės laikotarpį, - teigė Maria Cronin (Marija Kronin) iš Airijos verslo ir darbdavių konfederacijos. - Šiuo metu labiau negu bet kada verslui reikalingas patikimumas".